Ir 1990 m. Gorbis (taip jis buvo vadinamas) pats atvyko į Lietuvą. "Kas stebėjo anuomet transliaciją per televiziją iš jo susitikimų su Lietuvos gyventojais, atsimena, kaip sutriko M.Gorbačiovas, kai kažkas jam pasakė: "Mes norime būti laisvi." Žodžiu, Lietuva tapo dideliu Gorbio galvos skausmu", – teigė pašnekovas.

Nusprendė naudoti jėgą

Maskva netrukus apsiprendė – 1990 m. kovą, kai Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomybę, Vilniuje pradėjo važinėti sovietų kariuomenės tankai ir šarvuočiai. Kovo pabaigoje 60 tankų ir 50 karinių sunkvežimių su kariškiais pravažiavo pro AT rūmus, į Kėdainių aerodromą atskrido 3 tūkst. desantininkų, balandį paskelbta ekonominė Lietuvos blokada.

Tai, anot istoriko, buvo atviras karinės ir ekonominės galios demonstravimas. Beje, karinė jėga buvo ne tik demonstruojama – tuomet užimta nemažai svarbios paskirties pastatų šalies sostinėje, o kai Vingio parke vyko daugiatūkstantinis mitingas tokiems veiksmams pasmerkti, iš skraidančio malūnsparnio buvo mėtomi priešiški nepriklausomybei atsišaukimai.

Nepasitikėjo vietos kariauna

"Maskva 1990 m. lapkričio 7-osios proga pademonstravo Vilniuje savo karinę galią, surengusį karinį paradą, o 1991 m. sausį prosovietinės jėgos sostinėje ėmė reikalauti įvesti Lietuvoje prezidentinį M.Gorbačiovo valdymą. Maskva pareiškė ketinanti įvesti į Lietuvą kelias sovietų armijos divizijas, nes Kremliaus vadovybė, matyt, nevisiškai pasitikėjo Lietuvoje dislokuotais sovietų kariuomenės daliniais. Tačiau taip elgtis buvo įprasta sovietų taktika – prisiminkime įvykius Kaune, susideginus Romui Kalantai. Juk anuomet Kaune "tvarką darė" iš kitur papildomai atvežti kareiviai", – pastebėjo A.Jakubčionis.

Tad 1991 m. sausį į Lietuvą buvo atskraidinta netrukus išgarsėjusi specialios paskirties grupė "Alfa". Šiauliuose nusileido 30 karinių lėktuvų su desantininkais, atvyko aukšto rango karininkų.

"Buvo įrengtas tiesioginio ryšio su Maskva punktas. Žodžiu, sausio 9-ąją mūsų šalyje knibždėjo Sovietų Sąjungos įvairios paskirties kariuomenės dalinių", – priminė dr. A.Jakubčionis.

Maskva tikėjosi 1991 m. sausio 8-ąją rimto nepriklausomybės šalininkų ir jedinstvininkų konflikto Vilniuje, prie AT rūmų.

AT–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pro parlamento langą paprašė nepriklausomybės šalininkų nesivelti į konfliktą su jedinstvininkais, ir žmonės pakluso. Taip Maskvai iš rankų buvo atimta oficiali priežastis pateisinti karinės jėgos panaudojimą, tačiau ji vis vien buvo panaudota kitomis sausio dienomis, ypač Sausio 13-osios naktį.

Iki pat rugpjūčio pučo visoje Lietuvoje, ypač pasienio postuose, muitinėse nesiliovė karinė SSRS agresija.

Palankios mums aplinkybės

Kodėl Maskva pabūgo iš esmės panaudoti karines pajėgas savo nepriklausomybę gynusioje Lietuvoje? Istoriko nuomone, tam buvo nemažai priežasčių.

Pirmiausia, M.Gorbačiovui, skelbusiam pasauliui apie demokratiją jo šalyje, buvo įteikta Nobelio taikos premija.

Be to, įvykius Lietuvoje stebėjo iš įvairių šalių pakviesti žurnalistai. Pasaulio didžiųjų valstybių vadovai skambino M.Gorbačiovui ir ragino jį nenaudoti karinės jėgos prieš beginklius Lietuvos žmones, vieningai stojusius ginti savo šalies nepriklausomybės ne tik Vilniuje.

Ar dabar gintume šalį?

Ar tauta panašiai elgtųsi ir dabar, jei iškiltų tokia grėsmė Lietuvai? "Žinoma. Per 25 metus dar labiau suvokėme būtinybę gyventi savoje valstybėje, o subrendusi nauja karta neįsivaizduoja gyvenimo nelaisvėje. Taip, tauta gintų savo valstybę. Ir tik tokiu atveju mums padėtų sąjungininkai", – įsitikinęs istorikas.

Jis pastebi, kad 1991 m. sausį Lietuvos gyventojai gynė ir valstybę, ir savo valdžią, kurios autoritetas itin išaugo būtent Sausio agresijos dienomis.