Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Užsienio reikalų ministerija ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sumanė projektą „Diplomatinis Kaunas“. Jau veikia interneto svetainė, kurioje pasakojama apie ano meto diplomatų veiklą ir gyvenimą.

Kaune, Donelaičio gatvėje 58 numeriu pažymėtame pastate šiuo metu įsukūręs VDU rektoratas. Jame įkurtas ir Lozoraičių muziejus, menantis laikus, kai čia rinkdavosi atkurtos Lietuvos ministrų kabinetas spręsti svarbių vidaus ir užsienio politikos klausimų. Antrame aukšte tuo metu buvo tarnybinis užsienio reikalų ministerijos butas – jame kurį laiką gyveno Lozoraičių šeima.

1919–40 m. Kaune veikęs diplomatinis korpusas tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi. Kaune dirbę užsienio valstybių diplomatai be kita ko skleidė ir saloninio bendravimo kultūrą.

„Buvo galima mokytis iš užsienio diplomatų. Mūsų studentai, mūsų iš provincijos atvažiavusios jaunos panelės matė, kaip reikia elgtis, kokia turi būti laikysena“, – pasakoja VDU istorikė dr. Asta Petraitytė-Briedienė.

Jai antrina ir kolega Arūnas Antanaitis. „Pirmiausia reikėtų vardinti Lietuvos užsienio reikalų ministrus, – apie žinomus to meto diplomatus sako A. Antanaitis. – Taip pat reikėtų paminėti ir Čijunę Sugiharą. Apie jį dabar daug kalbame.“

Laikinojoje sostinėje formavosi modernioji Lietuvos diplomatija. Dėl jos mūsų šalis išlaikė valstybingumą per XX a. okupacijas. Dėl Didžiojoje Britanijoje, JAV, prie Šv. Sosto veikusių Lietuvos atstovybių ar kitose šalyse įsikūrusių konsulatų Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skaičiuoja nepertrauktos veiklos metus nuo 1918-ųjų. Pagerbdami to meto veikėjus VDU ir Užsienio reikalų ministerija ėmėsi įgyvendinti projektą „Diplomatinis Kaunas“.

„Iki valstybės šimtemčio minėjimo 2018 metais turime daug užmojų. Tarp jų – atrestauruoti buvusį užsienio reikalų ministerijos pastatą, kuriame jau dabar įsikūręs išeivijos institutas, prezdento Valdo Adamkaus biblioteka. Norėtume ten įkurdinti diplomatijos muziejų, kuriame būtų eksponuojama ne tik diplomatijos, bet ir valstybingumo istorija“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak istorikų, Lietuvos diplomatija ir ją kūrusių asmenybių likimai tokie išskirtiniai, kad tyrinėti, pateikti naujų detalių ir su jomis supažindinti visuomenę – būtina. Tam sukurta ir interneto svetainė.