Žmones žavi grojantieji, o ne stovintieji prie kompiuterių ir linksintieji galva. Instrumentus valdantys atlikėjai visiems dabar yra įdomesni ir aš tuo labai džiaugiuosi. Tie "kompiuterininkai" man šiek tiek net keldavo įtarimą. Manau, kad ant scenos reikia groti, o ne padarius namų darbus tik mygtukus spaudinėti. Juolab jei jokio šou nėra. Jei esi popmuzikos atstovas, turi parodyti tam tikrą šou ant scenos, užmegzti kontaktą su publika.

– Tai vis dėlto, ar pastebėjote kokį nors bendrą jaunųjų muzikantų bruožą?

– Daug kas dabar groja gitaromis ir savo muziką įvardija kaip indie roką, kuris šiuo metu yra labai populiarus. Galbūt tai ir būtų jų bendras bruožas. Tačiau gana daug matau jaunųjų hiphopo atlikėjų. Žinoma, jiems dar reikėtų nemažai pasistengti. Jų dikcija yra gera, bet pati muzika ne itin profesionali – tekstai šiek tiek skurdoki, abejotini. Nepaisant to, hiphopas šiuo metu yra gana mėgstamas jaunimo ir turi nemažai gerbėjų.

Atsiranda dar ir tokių, kurie maišo roką ir hiphopą. Man džiugu, kad šiuo metu vyrauja absoliuti polistilistika. Konkursuose galima išgirsti daugybės stilių muzikos. Anksčiau buvo labai nuobodu, kai visi grodavo, tarkim, tik popmuziką arba vien metalą. Žmonių muzikos skonis yra gana įvairus, skirtingas. Visi tapo demokratiškesni ir atlaidesni kitiems stiliams.

– Ar galima tarp jaunųjų atlikėjų pastebėti perspektyvių ateities žvaigždžių?

– Pamenu, kad koncertuodami mūsų terasoje išpopuliarėjo "Freaks on Floor", "Gerai Gerai & Miss Sheep", tačiau tokio ryškumo, kurį jie demonstravo, aš šiemet, deja, nepastebėjau. Iš to, ką mačiau šiais metais, galiu sakyti: didžiulių žvaigždžių turbūt nėra. Bet man labai įsiminė viena jauna panelė. Ji buvo viena su gitara, tad dalyvavo nelygioje kovoje ir nelaimėjo. Buvo ryški, bet nepakankamai, kad nugalėtų grupę. Šias varžytuves galima palyginti su sunkiasvorio ir vidutinio svorio boksininko kova – abu stiprūs, bet sunkiasvoris vis tiek nugalės savo priešininką. Jos balsas buvo puikus, bet buvo labai jaučiama, kad jai trūksta grupės. Ši mergaitė man paliko didelį įspūdį, nepaisant to, į kitą etapą nepateko. Manyčiau, kad susiradusi grupę, ji gali iškilti, nes jos duomenys puikūs, muzika netipinė, įdomi. Manau, kad kuri nors grupė, ieškanti vokalistės ir atsisakiusi šios merginos, pasielgtų tiesiog kvailai.

– Tai net ir pralaimėjimas šiame konkurse atveria naujų galimybių?

– Be abejonės. Galime prisiminti mano kitą, eurovizinę, pusę. Visi sako: na, ir kas, kad patekome į finalą, juk vis tiek, kaip visada, nelaimėjome. Bet juk pagrindinis tikslas ir yra patekti į finalą. Jei taip nutinka, atlikėją gali matyti visas pasaulis, šimtamilijoninė auditorija regi jo pasirodymą. Kažkas iš tų milijonų galbūt tave pastebės, ims kviesti koncertuoti ar net pasiūlys pasirašyti kontraktą. "Eurovizijoje" yra tik pirma vieta, visos kitos – nesvarbu, jei bent esi finale. Konkursuose, kur susirenka daug žmonių, atlikėjus vertina iš specialistų sudaryta žiuri, tad svarbu pasirodyti, kad muzikantai būtų pamatyti.

– Iš to, ką groja jaunieji atlikėjai, galima būtų spręsti apie Lietuvos ateities muziką. Kokią ją matytumėte?

– Galime prisiminti praeitį – prieš devynerius metus praktiškai neturėjome, ką groti iš lietuviškos alternatyvios muzikos, kurią toleruoja "LRT Opus". Dabar alternatyvių grupių yra gana daug, be to, jos visos iš tikrųjų moka groti. Nemažai tų grupių narių yra baigę muzikos mokslus – Kauno Juozo Gruodžio, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kadaise, kai mokydavaisi konservatorijoje, groti popmuziką ar roką buvo neprestižiška, tad grodavai džiazą. Dabar, matyt, užaugo nauja karta, kuri atlieka kad ir tą pačią popmuziką, bet aukšto lygio. Pavyzdžiui, Leonas Somovas ir Jazzu, mano supratimu, kuria popmuziką, bet ji aukščiausios prabos. Jei tokia kokybiška muzika dominuos, galėsiu sakyti, kad gyvenu ne veltui.