Ateityje visi organai bus spausdinami trimačiais spausdintuvais, todėl gyvensime ilgiau, be to, taip pat sparčiai, kaip dabar internetas, vystysis kosmoso technologijos, taigi į visus procesus įsitraukti reikia suskubti jau dabar, mano Silicio slėnyje dirbanti Darlene Damm. „Visi turi talentų. Į tradicinę kosmoso pramonę gali būti sunku patekti, tad kodėl neprisidėjus kitais būdais. Visi gali pradėti vykdyti projektus patys, jiems vadovauti, taigi tam tikru požiūriu mes pašaliname barjerus, su kuriais susiduria žmonės“, – kalba įmonės, kuri siekia mažinti kosmoso technologijų kaštus, įkūrėja.

Be to, tokią situaciją, anot D. Damm, turi išnaudoti moterys, nes jos, būdamos įmonių vadovėmis, turės daugiau galimybių susikurti šeimą ar tiesiog patogiau gyventi: „Kosmoso industrija šiuo metu gana maža, ir moterys turi į ją įsitraukti dabar, nes tai reikš, kad po 10 metų jos galės vadovauti tikrai didelei įmonei. [...] Mes, moterys, dabar esame tokioje padėtyje, kad, kai pradedame dirbti įmonėse, dirbame pagal jų sąlygas. Bet, jei pati esi įmonės įkūrėja, gali kurti jos politiką, savo tvarkaraštį, susidaryti šeimai palankų grafiką ar susitvarkyti kitus rūpimus dalykus.“

– Koks Jūsų darbo tikslas?

– Mes bandome sumažinti tyrinėjimų kosmose kainas, leisdami bet kam, kas turi interneto prieigą, prisijungti ir padėti kurti technologiją, taigi dirbame su žmonėmis iš viso pasaulio. Taip galima sugalvoti daug naujoviškų idėjų,  nes dabar kosmoso industrija gana uždara, reikia būti kosmoso ekspertu. Tačiau yra daug žmonių, pavyzdžiui, į pensiją išėjusių inžinierių, studentų ir kitų, kurie nebedirba šioje srityje, bet turi daug žinių. Arba žmonių kitose šalyse, kur nėra išplėtota kosmoso pramonė, bet gal taip pat turinčių žinių, tik neturinčių kur jų panaudoti.

Mano iššūkis – kad bendradarbiaudami žmonės sukurtų trimatį raketinį variklį. 80 komandų užsirašė, 10 komandų pridavė visą medžiagą tokiam varikliui.  Kūrėme dizainą, verslo modelį, tačiau kai kurios komandos sukūrė ir pačius variklius. Esmė buvo pažiūrėti, ar tai veiks, kokie iššūkiai, ir tada modelį naudoti kitoms technologijoms kurti.

– Ar sakytumėte, kad kosmoso technologijos vis labiau „ant bangos“?

– Taip, auga labai sparčiai. Tai akivaizdžiai patvirtina faktas, kad daug žmonių statosi mažus palydovus, įmonės dirba su asteroidų kasyba, trimačiu spausdinimu kosmose, kasinėjimais Mėnulyje... Dabar tiek visko vyksta, o labiausiai taip yra dėl to, kad mažėja technologijų sąnaudos.

– Kodėl tai perspektyvu? Ir kodėl žmonės, ypač moterys, turėtų vis labiau norėti įsitraukti?

– Mano mintis tokia, kad visi turi talentų. Į tradicinę kosmoso pramonę gali būti sunku patekti, tad kodėl neprisidėjus kitais būdais. Visi gali pradėti vykdyti projektus patys, jiems vadovauti, taigi tam tikru požiūriu mes pašaliname barjerus, su kuriais susiduria žmonės.

Dar vienas svarbus dalykas tas, kad kosmoso industrija šiuo metu gana maža, ir moterys turi į ją įsitraukti dabar, nes tai reikš, kad po 10 metų jos galės vadovauti tikrai didelei įmonei. Panašiai yra su internetu – prieš 10–15 metų interneto industrija nebuvo tokia didelė, kaip dabar, taigi tai puiki proga užsiimti vadovaujamas pozicijas. Mes, moterys, dabar esame tokioje padėtyje, kad, kai pradedame dirbti įmonėse, dirbame pagal jų sąlygas. Bet, jei pati esi įmonės įkūrėja, gali kurti jos politiką, savo tvarkaraštį, susidaryti šeimai palankų grafiką ir susitvarkyti kitus rūpimus dalykus.

– Moterų įsitraukimas į technologijas – dažna šios konferencijos tema. Esate kalbėjusi apie kvantinius kompiuterius ir tai, kad moterys ir ten turėtų aktyviau dalyvauti.

– Tai yra ateitis.  Yra daug programų, kur moterys mokomos programuoti, verslo pagrindų, ir mes mokome jų įgūdžių, kurių jos turėjo įgyti prieš 15 metų. Dabar Silicio slėnyje matau daug vyrų, kurie prisijungia prie kvantinės kompiuterijos ar kosmoso industrijos, o moterų – ne. Taigi, kai būtent šių sričių įmonės bus ateitis, lemiančios mūsų gyvenimą, kur tuo metu bus jos – tos moterys?

– Dar viena tema, kuria kalbate, yra gyvenimo trukmės ilginimas. Kodėl moterims svarbu dalyvauti čia? Kokie naujausi tyrimai šioje srityje vyksta?

– Daug įmonių dabar dirba šioje srityje.  Įdomus pavyzdys – įmonės, kurios dirba su trimačiu organų spausdinimu. Žmonės jau gali spausdinti trachėjas ar kaulus, ir jiems viskas gerai, tad reikia įsivaizduoti, kad ateityje, po 15 metų, galėsime spausdinti visus organus naudodami mažas mūsų pačių audinių daleles. Įsivaizduokite, kad po 15 metų viską: jūsų odą, širdį, plaučius, kaulus, – bus galima išauginti ir išspausdinti iš naujo.  Protas – šiek tiek sudėtingiau. Tačiau visa tai daug kam prailgins gyvenimą. Yra įmonių, gaminančių labai mažus robotus, kurie įleidžiami į kūną ir jį atkuria. Kažkuri tų technologijų dalis jau yra rinkoje, tačiau įsivaizduokite, kad po 15 metų tai bus visiškai išvystyta, sąnaudos sumažėjusios, todėl visi galėsime gyventi ilgiau, nei tikėjomės, ir nemirti nuo įvairių ligų.

Grįžkime prie klausimo apie moteris. Jeigu jos neįsitrauks dabar, negalės spręsti, kaip šios technologijos turės būti naudojamos.  Viena sritis, kuri, man atrodo, visada pamirštama, yra reprodukcinė ir apskritai moterų sveikata. Technologijos tampa vis galingesnės, ir moterys turi įsitraukti į jų kūrimą kuo anksčiau, kad užsitikrintų, jog į visus sprendimus pateks ir sprendimai dėl moterų sveikatos.

– Jūsų nuomone, neišvengiama, kad po 15 metų trimačiais spausdintuvais spausdinsime visus organus?

– Daug organų jau kuriami, testuojami su gyvūnais. Viskas jau yra, ir tai tikrai atsitiks, nebent nutiks kokia nelaimė. Kitu atveju – 99 proc., kad taip bus.

– Dažnai kalbame apie technologijų privalumus ir trūkumus apskritai: jos padeda mums vystytis ir kartu sukelia ligas ar tiesiog daro mus išsiblaškiusius. Kaip Jūs suvokiate technologijų reikšmę?

– Man atrodo, dabar gyvename laikais, kai technologijų plėtros sąnaudos labai sumažėjusios. Žmonės genetinės inžinerijos projektus vykdo savo garažuose, įrangą perka už vos kelis šimtus dolerių, nors ateityje ją turėdavo tik universitetai ir tyrimų centrai. O internetas dar ir padeda bendradarbiauti, dalytis informacija. Tai technologijos procesą padaro demokratiškesnį ir vystymo procesai vyksta labai greitai.

Vienas iš iššūkių – kaip visa tai reguliuoti. Vyriausybės ir politikai bando suspėti tai padaryti ir judėti vis greičiau, tačiau aš manau, kad svarbūs ir kiti dalykai – pavyzdžiui, kitas projektas, su kuriuo dirbu, yra padėti vaikams pajusti empatiją. Nes, dirbdami su tokiomis galingomis technologijomis patys, turime, kaip jas naudoti ir kaip tai paveiks kitus žmones. Tai dar vienas naujas įgūdis, kurio mums labai reikia.

– Šioje konferencijoje siekiame įkvėpti kitus, dalytis idėjomis, Jūs dalijatės patirtimi apie tai, kas, sakėte, kažkada atrodė neįtikėtina – kad tiek daug žmonių pasaulyje įsitrauks į kosmoso tyrimų išlaidų mažinimo projektą. Kaip įkvėptumėte kitus žmonės, ką pasakytumėte tiems, kurie turi idėjų, bet bijo jas įgyvendinti?

– Pasaulyje yra milijardai žmonių, taigi, jei turite svajonę ir prieigą prie interneto, susiraskite žmones, kuriems irgi įdomi jūsų svajonė, ir suburkite juos. Dirbkite internete ir kurkite kartu. Kad ir kas tai būtų.