Naujausi Izraelio archeologų radiniai ne tik atskleidžia, kad nei žydai, nei arabai toli gražu nebuvo pirmieji Izraelio gyventojai, bet ir parodo, kad jų pomėgiai buvo visai panašūs į šiandienos telaviviečių laisvalaikį.

Bet kokie ginčai dėl to, kas anksčiau apsigyveno vienoje ar kitoje teritorijoje, dažniausiai netenka prasmės pasikasus giliau nei tie atskaitos taškai, pagal kuriuos savo istoriją matuoja tam tikra civilizacija. Kartais labai tiesiogiai.

Pavyzdžiui, Izraelio archeologai, pakasinėję Tel Avive, suprato, kad anksčiau už žydus ir arabus Pažadėtoje žemėje gyveno senovės egiptiečiai. Ir tuomečiai čia gyvenusiųjų įpročiai nelabai skyrėsi nuo šiandieninių.

Šiandien Tel Avivas – Izraelio vakarėlių sostinė, o prieš 7000 metų egiptiečiai čia irgi nevengė pasilinksminti ir išlenkti alaus. Žydų archeologai teigią radę talpyklas, kuriose veikiausiai buvo daromas alus, ir čia pat iš karto prisistatė vietiniai verslininkai.

„Už poros kvartalų nuo čia turiu nedidelę daryklėlę, pavadintą „Šokantis kupranugaris“. Virdami alų stengiamės, kiek įmanoma, daugiau naudoti vietinių ingredientų. Tad lauksiu bet kokių užuominų iš archeologų, kad tik galėčiau suprasti, kokį alų jie čia tuomet virė“, – sako aludaris Davidas Cohenas.

Manoma, kad keraminėse vazose buvo laikomi pakepti miežiai, kurie sumaišyti su vandeniu fermentuodavosi saulės kaitroje.

„Šioje vietoje radome šimtus keraminių šukių, bet svarbiausia, jog pirmą kartą čia, Tel Avive, radome ankstyvojo bronzos amžiaus talpyklų, paliktų senovės egiptiečių“, – teigia Izraelio paveldo valdybos atstovas Diego Barkanas.

Tai įrodo, kad egiptiečiai buvo nusibeldę šiauriau, nei manyta iki šiol, kadangi seniausios egiptiečių kultūros liekanos kol kas buvo Negevo dykumoje.