Pirmą kartą sprendžiant Kuršių nerijos likimą susibūrė vyriausybinės, visuomeninės organizacijos ir mokslo atstovai. Projekto „Išsaugokime Neringą“ tikslas – nuspręsti, ką daryti su Smiltynėje išdegusiu mišku.

Per šių metų balandžio pabaigoje Smiltynėje kilusį gaisrą išdegė 130 hektarų miško – nuostolis 46 milijonai litų. Pagal įstatymus, per trejus metus po gaisro miškas turi būti atsodintas. Šiam tikslui savo jėgas pirmą kartą suvienijo Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nevyriausybinė organizacija „Mes darom“ ir mokslininkų grupė.

„Bus išsakyta vieninga nuomonė – tiek valstybinių institucijų, tiek visuomenininkų, Žaliosios politikos instituto ir visų kitų. O tai, manau, nebeskaldys mūsų visuomenės. Tai bus žodis, kada visi sutaria“, – mano Neringos meras Darius Jasaitis.

Projekto „Išsaugokime Neringą“ dalyviai ir mokslininkai, apžiūrėję gaisravietes, po poros mėnesių turėtų pateikti rekomendacijas, ką daryti su Smiltynės degimviete – atsodinti visą mišką ar tik dalį.

„Tai vis tiek bus paprastoji pušis, turėtų būti beržas, manoma, kad bus paliktos kalnapušės salelės. Kalnapušė nors ir dega, bet vietomis ją galima palikti, nes ji yra viena iš tokių rūšių, pagal kurią mes atpažįstame Kuršių neriją“, – tikina mokslininkų grupės vadovas Marius Aleinikovas.

Tam prieštarauja Latvijos miškotvarkos instituto mokslininkas Kasparas Liepinš.

„Manau,kad tame plote turi augti paprastoji pušis, nes sodinti kalnapušę – didelė rizika. Anuomet ją sodino, kad sustabdytų kopų slinkimą, nes nebuvo kitų galimybių“, – tvirtina K. Liepinš.

„Išvados bus derinamnos su atitinkamomis institucijomis, šiuo atveju – aplinkos ministerija. Kai jau mums visi interesantai pritars, projektas bus jau vykdomas. Trukmė bus 2–3 metai“, – teigia VšĮ „Mes darom“ direktorė, projekto iniciatorė Roberta Ažukaitė.

Tikimasi, kad darbai galėtų prasidėti jau kitąmet. Skaičiuojama,kad atsodinti hektarą miško kainuoja 3 tūkst. litų. Numatytam plotui reikėtų apie 200 tūkst. litų.