Ketvirtadienio vakarą amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė.

Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min. 15 s.). Nuo pirmojo aktyvaus ryšio su palydovu, kuris užmegztas vasarį, buvo praėjusios 1 962 val. 30 min. arba beveik 82 paros. Per tą laiką „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

„Palydovas savo darbą atliko su kaupu. Metas žiūrėti į priekį ir 2015 m. išbandyti pjezoreakcijos įrangą kosmose,“ – tvirtino „LitSat-1“ kūrėjų komanda.

Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus įsitikinimu,  ne mažiau nei įgyta technologinė patirtis, svarbi ir šio projekto šviečiamoji misija, ypatingai tarp Lietuvos jaunimo.

„Kurdami realų kosminį objektą turėjome galimybę važinėti po Lietuvą ir jį pristatyti moksleiviams, studentams. Jaučiame, kad projektas labai paskatino jaunimą domėtis inžineriniais, techniniais ir gamtos mokslais. Ypatingai palydovu domisi moksleiviai,“ – sakė V. Tomkus.

Pasak Asociacijos vadovo, šis projektas tam tikra prasme priartino kosmines idėjas prie žemės – tiek verslas, tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė patikėjo, kad tokius sudėtingus gaminius kaip kosminės technologijos galima kurti ir Lietuvoje.

Vykdydami projektą „LitSat-1” kūrėjų komanda aplankė 15 Lietuvos miestų, kur surengė 19 palydovo pristatymo renginių. Palydovas pristatytas visuose pagrindiniuose šalies mokslo ir technologijų renginiuose, taip pat svarbiausiose valdymo institucijose – Prezidentūroje bei Seime. Misijos globėja tapo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projekto žinios skelbėjais tapo visuomenėje žinomi asmenys, tarp jų – Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Gražina Sviderstykė, Jurga Šeduikytė, „Žalgirio“ krepšinio klubas ir kiti. Projektas visuomenei buvo pristatytas per 32 pažintinių/pramoginių laidų ciklą TV3 eteryje. Tiesioginę raketos pakilimo transliaciją iš JAV vien per „TV3 Play” stebėjo per 25 tūkst. žmonių.

Misiją vykdė Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaujant su Lietuvos Kosmoso Asociacija bei Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų institutu.