"Gulbinų" sodų bendrija šiandien dideliu būriu trauks prie Neries paminėti bendrijos 30 metų sukakties, padės pavasarinių gėlių prie pagrindinio tvenkinio pastatyto jubiliejinio akmens ir draugiškai kalbėsis pačiomis įvairiausiomis temomis.

Važiuojant į Europos parką, tuojau už Balsių, nuo Naujanerių aukštumos į tolį atsiveria gražus kraštovaizdis: žalumoje, tarp kalvelių, skendi įvairiaspalviai namai, išmoningi architektūriniai priklausiniai, giraitės. Tai "Gulbinų" sodininkų bendrijos panorama.

"Pirmieji Vilniaus sodininkai kastuvus į žemę susmeigė beveik prieš 60 metų, – prisimena buvęs ilgametis bendrijos pirmininkas Vytautas Bernatavičius. – Jų gretos, ypač įsteigus Sodininkų draugiją ir Vilniaus susivienijimą "Sodai", tolydžio plėtėsi. Atsirado keli šimtai bendrijų, jų nariais tapo apie 50 tūkst. sostinės gyventojų."

Į "Gulbinų" bendriją, vieną didžiausių Vilniaus mieste, žemės mylėtojai susibūrė prieš 30 metų. Anksčiau šie plotai priklausė Gulbinų paukštininkystės ūkiui. Sodininkams buvo atiduota per 60 ha. Čia rasta visko: ir šiukšlynų, ir šabakštynų, ir smėlio lopinių. O jau keleliai!

Tačiau melioratoriai, – jie iš pradžių sudarė sodininkų mėgėjų branduolį, – per keletą metų aptvarkė teritoriją, pasirūpino nutiesti geresnius kelius, elektros linijas, vandentiekį, iškasė šulinių, šešis tvenkinius. Žinoma, arė ir savo sklypeliuose, kaip ir "svečiai", t. y. kitų valstybinių institucijų darbuotojai. Darbštumas buvo įvertintas: įvairiose apžiūrose laureatų vardai suteikti Bložių, Martinkų, Terbetų, Galvanauskų, Kriščiūnų, Rutkauskų, Kazikonių, Parnarauskų, H.Putrimo, B.Navickienės, O.Mikšienės ir kitų sodams.

"Gulbinų" vadovas Antanas Bložė pasakojo, kad šiuo metu bendrija vienija beveik 600 narių, o jų sodai užima apie 42 ha. Dar keliolika hektarų žemės – keliai, gatvės, giraitės ir kt.

Turistai, keliaudami į Europos parką, mėgsta pro sodus pasukti prie gražiai besiraitančios Neries arba kiton pusėn, kur ant kalnelio stovi buvusio kadaise gražaus dvaro pastatai, išlikusi senų liepų alėja.

Ten XIX a. viduryje veikė garsi spirito varykla ir alaus darykla. 1885 m. netoli dvaro rastas brangus lobis – užkastas XV a. katilėlis su pinigais, tarp kurių yra ir Vytauto laikų monetų. Už kelių šimtų metrų – dar viena lankytina, tiesa, liūdna vieta: holokausto aukų kapinės, iš dalies prižiūrimos sodininkų. Jose palaidota daugiau kaip 700 žydų tautybės žmonių.