- Lina Mrazauskaitė [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Retas žmogus susimąsto, kur dingsta banknotai, ant kurių nupiešti atvaizdai nuo ilgų kelionių iš rankų į rankas tampa vos matomi. Deja, kol kas šalyje tik dalis sudėvėtų pinigų prikeliama antram gyvenimui.
Pinigai naikinami
Pinigai savo vertę praranda ne tik kylant kainoms – ilgai išbuvę apyvartoje dėl netinkamos išvaizdos jie gali tapti beverčiai ir keliauti tiesiai į naikinimo mašiną.
Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Milieška sakė, kad šalies pinigus į apyvartą išleidžia ir iš jos išima išskirtinai Lietuvos bankas. Vadovaudamasis centrinių bankų taikoma tvarkymo praktika, jis atlieka sugrįžusių pinigų patikrą ir nusprendžia, ar šie gali toliau keliauti iš rankų į rankas.
Pašnekovas pasakojo, kad į Lietuvos banko padalinius iš apyvartos sugrįžę pinigai perskaičiuojami, rūšiuojami, nustatomas jų susidėvėjimo laipsnis. Esą taip siekiama apyvartoje laikyti kokybiškus ir tinkamus atsiskaityti pinigus, o šį darbą nuolat atlieka modernios automatizuotos banknotų ir monetų apdorojimo sistemos.
„Į Lietuvos banką sugrįžę banknotai dedami į specialią mašiną, ji pirmiausia patikrina jų kokybę. Banknotas keliauja mašinos viduje, bet tos kelionės žmogus nemato. Jeigu banknotas geras, jis pakuojamas su kitais ir taip patenka į saugyklas, iš ten – į komercinius bankus, iš jų – į žmonių pinigines. O blogą banknotą mašina iškart sunaikina“, – sakė M.Milieška.
Anot jo, apyvartoje nebetinkamos naudoti kupiūros supjaustomos į smulkias drožles. Pašnekovas patikino, kad netinkami naudoti banknotai naikinami nuolat, vos užfiksavus neleistiną jų kokybę. Todėl negalima apskaičiuoti, kiek kilogramų, tonų ar kitais vienetais apskaičiuotų pinigų sunaikinama per tam tikrą laikotarpį.
„Blogas banknotas eliminuojamas iš bendro banknotų kiekio ir vertės. Tai nuolat vykstantis procesas, ir mes kas mėnesį skelbiame, kiek pinigų esama apyvartoje. Daugiausia banknotų sunaikinama Vilniuje, nes čia banknotų apyvarta didžiausia. Mažiau sunaikinama Kaune, dar mažiau – Klaipėdoje“, – sakė jis.
Deformuotų, mechaniškai pažeistų ar dėl kitų priežasčių nebetinkamų naudoti litų ir centų monetų laukia kitoks likimas. Jos supjaustomos, o monetų laužas, kaip sakė pašnekovas, parduodamas perlydyti, todėl tolimesnis jų pavidalas nėra žinomas: „Kam bus panaudotas šis metalas, sprendžia jį įsigijusi įmonė.“
Sugadintų monetų, anot jo, būna mažai, tad jos kaupiamos ilgesnį laiką ir parduodamos tik tuomet, kai sukaupiamos kelios tonos. Pastarąjį kartą monetų buvo naikinta prieš 7 metus.
Antras gyvenimas
M.Milieška sakė, kad susmulkinta popierinių pinigų masė niekam nebetinkama, tačiau nedidelė jos dalis vis dėlto prikeliama antram gyvenimui.
„Iš jos gaminami sandarūs suvenyriniai briketai, taip pat kapsulės, kurios tvirtinamos prie informacinės medžiagos apie Lietuvos Respublikos pinigus. Tokių suvenyrų dovanojama Lietuvos banko Pinigų muziejaus lankytojams“, – sakė pašnekovas.
Verta prisiminti, kad nedidelei daliai sunaikintų banknotų buvo lemta tapti meno kūriniu. Skulptorius Leonas Pivoriūnas, kurdamas ekspoziciją „Architektūrinė atodanga“, banknotų drožles panaudojo kaip meninę priemonę. Jo meno kūrinys iš sunaikintų ES valstybėse galiojusių nacionalinių pinigų, tarp jų ir litų, iki šiol puošia Pinigų muziejaus sieną.
Užsienio praktika taip pat rodo, kad esama ir kitų, praktiškų, būdų nebenaudojamus pinigus padaryti vertingus. Vengrijos centrinis bankas jau ketverius metus netinkamus naudoti banknotus smulkina ir presuoja į briketus, kuriais šildomos lėšų stokojančios humanitarinės organizacijos. Tokiu būdu šiais metais pasirinktas autizmu sergančių vaikų centras sutaupė dalį šildymo lėšų, šalį užplūdus stingdančiam šalčiui.
Šis valstybės gestas vengrų organizacijai per mėnesį leido sutaupyti 50–60 tūkst. forintų, arba 52–58 litus. Centro vadovė žiniasklaidai patikino, kad krizės laikotarpiu tokia suma yra reikšminga, o briketų skleidžiamos šilumos beveik pakanka kambariams gerai apšildyti.
Nors į šilumą pavirtę pinigai taupantiems lėšas kelia džiaugsmą, Lietuvoje tokių metodų nesiimama net užplūdus šalčiams. M.Milieška sakė, kad ir Lietuvoje nebetinkamų susmulkintų banknotų briketai buvo naudojami kaip kuras, tačiau tokia praktika esą nepasiteisino dėl papildomų investicijų: „Naudojant tokį kurą reikėtų įrengti oro valymo filtrus, taigi būtų papildomų išlaidų, o tokio kuro kiekis – mažas.“
Padėvėti – ne beverčiai
Nors dalis sudėvėtų pinigų be pasigailėjimo pavirsta popieriaus drožlėmis, net ir vargiai atrodantis banknotas vis dėlto gali būti vertingas. M.Milieška patikino, kad smarkiai apgadintu ir padėvėtu banknotu atsiskaityti galima, jei jis atitinka keliamus reikalavimus.
Anot jo, pagal Lietuvos banko nustatytą tvarką mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti priimami suplyšę ar perplyšę pinigai, taip pat apdeginti, apgraužti gyvūnų, prirašinėti ar sutepti, išskyrus specialiais dažais, naudojamais apsisaugoti nuo vagysčių. Pašnekovas patikino, kad atsiskaityti galima ir tais banknotais, kurių vientiso ploto išlikę ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai ir yra vienas serijos bei vienas numerio užrašas.
„O deformuotos ir apgadintos monetos tinkamos apyvartai tuo atveju, jei jose atpažįstamas Lietuvos Respublikos herbas ir nominalo skaičius“, – sakė M.Milieška.
Gyventojai, į kurių rankas pateko sudėvėti ir nebetinkami naudoti pinigai, juos gali nemokamai pasikeisti Lietuvos banko kasose, taip pat komerciniuose bankuose. Juose, kaip pasakojo pašnekovas, į naujus pakeičiami banknotai, išlaikę tam tikrą nesusidėvėjusį plotą ir svarbius skiriamuosius ženklus, pavyzdžiui, serijos ar numerio užrašą.
„Mokėjimams ir atsiskaitymams vykdyti nepriimami ir nekeičiami pinigai, kilus įtarimui, kad jie padirbti, taip pat sutepti specialiais, naudojamais apsaugai nuo vagystės, dažais“, – sakė M.Milieška. Anot jo, kilus įtarimui dėl pinigų mokumo jie Lietuvos banke priimami ekspertizei.
Greičiausiai susidėvintys
Įdomu, kad trumpiausiai apyvartoje išsilaiko 10 litų banknotas – jo vidutinė buvimo apyvartoje trukmė yra devyni mėnesiai. 20 litų banknotas išgyvena dviem mėnesiais ilgiau, 50 litų – 16 mėnesių, 100 litų – 47 mėnesius, arba apie 4 metus, 200 litų – 130 mėnesių, arba apie 11 metų. Rečiau į rankas patenkančio 500 litų banknoto amžius ilgiausias – jis gyvuoja net 200 mėnesių, arba apie 17 metų. Monetos yra ilgaamžės ir kartais nesusidėvi net per 20 apyvartos metų.
Šalies apyvarta
2012 m. sausio pabaigoje šalies apyvartoje buvo daugiau negu 84 mln. įvairių nominalų banknotų, kurių bendra vertė – 10 247 mln. litų, ir daugiau nei 1036 mln. įvairių nominalų monetų, jų bendra vertė – 215 mln. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [9]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/lina-mrazauskaite
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/510769
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/litai
[6] https://kauno.diena.lt/zymes/banknotai
[7] https://kauno.diena.lt/zymes/pinigai
[8] https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/lietuvoje-tik-dalis-sudevetu-pinigu-prikeliama-antram-gyvenimui-510769?komentarai
[9] https://kauno.diena.lt/galerijos
[10] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/lkl-pusfinalyje-kauno-zalgiris-ir-jonavos-cbet-1202185
[11] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kretingiskius-dziugino-teatralizuotas-egles-iziebimas-1202125
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/jonavoje-iziebta-kaledu-egle-1202117
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/benediktines-kaune-jau-400-metu-1202113
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/klaipedos-kaledu-egles-iziebimas-1202112
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/jsmitienes-eglutes-iziebimas-1202108
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/laisves-partijos-suvaziavimas-1202101
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/benediktiniu-400-jubiliejus-1202100
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-iziebta-kaledu-egle-1202059
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-rajono-kaledu-egles-iziebimas-2024-m-1202051