Sudanas ir Lietuva

„Aviabaltika“, kuri 2012 metais uždirbo 27 mln. dolerių, užsiima sraigtasparnių pardavimu ir priežiūra daugiau nei 40 šalių, sakoma bendrovės ataskaitoje. Šią bendrovę 1991 metais įkūrė buvęs Sovietų Sąjungos kariškis Jurijus Borisovas, vėliau įtraukęs į verslą savo sūnų Pavelą.

Jurijus Borisovas taip pat yra SPARC prezidentas, nurodoma bendrovės tinklalapyje.

„Aviabaltika“ ir J.Borisovas į skandalus buvo patekę ir anksčiau. Šis verslininkas buvo didžiausias Rolando Pakso finansinis rėmėjas per 2002 metų prezidento rinkimų kampaniją, o tapęs šalies vadovu, R.Paksas suteikė J.Borisovui Lietuvos pilietybę.

Tačiau vėliau Seimo komisijos tyrimas parodė, kad J.Borisovas iškėlė R.Paksui virtinę reikalavimų, įskaitant prašymą „sužlugdyti“ jo konkurentus ir „užtarti“ jo bendrovę prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Šis skandalas baigėsi apkalta R.Paksui ir prezidento pašalinimu iš posto, o iš J.Borisovo buvo atimta Lietuvos pilietybė. Po šešerius metus trukusio bylinėjimosi J.Borisovas užsitikrino, kad jam būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje.

J.Borisovas neigė grasinęs R.Paksui ir dėl to skandalo kaltino nušalinto prezidento politinius priešus. „Reuters“ mėginimai susisiekti su šiuo veikėju buvo nesėkmingi.

„Mane stebina vienintelis dalykas – kad JAV armija duoda darbo jo bendrovei“, – sakė Lietuvos parlamento tyrimui vadovavęs Aloyzas Sakalas.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ 2004 metų ataskaitoje, kurioje cituojami Lietuvos vyriausybės paklausimai, apžvelgiami numanomi „Aviabaltika“ verslo ryšiai su Sudanu, įskaitant vieno rusiško sraigtasparnio Mi-8 pardavimą tai šaliai, kuris „kirtosi“ su Europos Sąjungos (ES) paskelbtu embargu tai Afrikos valstybei. Lietuva, kuri tapo Bendrijos nare 2004-aisiais, vėliau pakeitė įstatymus, uždrausdama tokius pardavimus. Tačiau „Aviabaltika“ „neigę visus kaltinimus dėl neteisėtos prekybos strateginės paskirties prekėmis“, nurodė „Amnesty International“..

Bendrovė taip pat turi savo užtarėjų. Buvęs JAV armijos pilotas Dave'as Baskettas (Deivas Basketas), kuris teigia dalyvavęs Rusijos sraigtasparnių programoje nuo jos pradžios ir dirbęs su „Aviabaltika“, nurodė, kad 10-o dešimtmečio viduryje lankėsi „Aviabaltika“ įmonėje Lietuvoje ir susipažino su jos finansine padėtimi. Pasak kariškio, Jurijus Borisovas pasižymi „dideliu asmeniniu principingumu“, o kritika jo bendrovei daugiausiai susijusi su pavydžiomis JAV kompanijomis, mėginančiomis apsaugoti savo rinkos dalį.

Neįleisti tikrintojai

Vienas iš pirmųjų kaltinimų dėl esą netinkamų AVB/SPARC veiksmų buvo gautas Pentagono 2010 metais iš vieno JAV kontraktininko, dirbusio su tomis bendrovėmis. Vieną šaltą 2010-ųjų vasario rytą trys amerikiečiai kokybės inspektoriai nebuvo įleisti į SPARC įmonę Sankt Peterburge.

Toje įmonėje buvo laikomi sraigtasparniai Mi-17, kuriuos modernizavo AVB/SPARC. Viename Rusijos vyriausybės dokumente, su kuriuo susipažino „Reuters“, sakoma, kad tie orlaiviai buvo neteisėtai įvežti į šalį iš „Aviabaltika“ įmonės Lietuvoje. Nors AVB/SPARC savo partneriams Amerikoje teigė, kad tie sraigtasparniai buvo civilinio modelio, Rusijos dokumente nurodoma, kad jie buvo kariniai.

Rusija karinės įrangos importą ir eksportą leidžia vykdyti tik per savo valstybinę agentūrą. „Primygtinai rekomenduoju, kad „Aviabaltika“/SPARC bet kokiomis būtinomis priemonėmis būtų atribota nuo bet kokio ateities sąrašo potencialiems verslo ryšiams (su Pentagonu)“, – vienas minėtos inspektorių grupės narys rašė savo viršininkams maždaug prieš trejus metus, reaguodamas į draudimą patekti į įmonę.

Kai su juo susisiekė „Reuters“, tas tikrintojas atsisakė pateikti komentarų.

Praėjus septyniems mėnesiams po to perspėjo AVB/SPARC buvo pasirinkta kaip subrangovė projekte dėl dar penkių sraigtasparnių modernizacijos.