„Vyras įtikinėjo mane, kad po dviejų mėnesių bus baigtas vienas projektas ir gautų pinigų užteks iš karto atsiskaityti su banku. Jis paprašė manęs laiduoti imant šeimos vartojimo 15 tūkst. litų paskolą ir aš pasitikėdama juo sutikau“, – pasakojo Edita L.

Sutuoktinis veikė už akių

Prieš ketverius metus dienraščio skaitytoja Edita L. (pavardė redakcijai žinoma) tapo laiduotoja, kai jos sutuoktinis iš banko ėmė paskolą. Šiandien pašnekovė pripažįsta, kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai apkartino jai gyvenimą, tačiau to išvengti sakė vargiai galėjusi. Juk sprendimas laiduoti buvo grindžiamas pasitikėjimu itin artimu žmogumi.

Edita L. pasakojo, kad 2008 m. mažą įmonę valdęs sutuoktinis nusprendė skirtis su verslo partneriu, todėl turėjo išpirkti dalį savo akcijų. Dalį sumos jis padengė iš savo turimų pinigų, tačiau likusių nepakako tolesnei įmonės veiklai vykdyti.

Gavęs paskolą vyras paragino žmoną nesirūpinti dėl kredito ir metus nuo jos slėpė, kad žadėto projekto neįgyvendino, o įmokų nemokėjo. Pati Edita L. banko įspėjimų sakė negavusi, nes sutuoktinis bankui nurodė klaidingą jos deklaruotą gyvenamąją vietą.

Teismo sprendimą apskundė

Kad vyras nėra mokėjęs jokių įmokų, Edita L. sužinojo tik pašlijus sutuoktinių santykiams, prieš pat skyrybas. Jai už akių jau buvo priimtas ir teismo sprendimas, pagal kurį skola priteista abiem asmenims. Tuo metu ji siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiandien dėl 20 proc. metinių palūkanų skola išaugusi iki 25 tūkst. litų.

„Vyras šią skolą piktybiškai ignoruoja ir yra pasakęs, kad nemokės nė lito. Tiesa, po skyrybų teismas skolą padalijo lygiomis dalimis. Manau, kad tai yra geriausias variantas“, – sakė ji.

Vis dėlto antstolių kontora tokio teismo sprendimo nepripažįsta. Todėl Editos L. vargams galo nematyti, nors ji iš savo 11 tūkst. litų skolos dalies jau yra padengusi apie 8 tūkst. litų.

Apgavo antrą kartą

Vėliau paaiškėjo, kad Editos L. finansiniai įsipareigojimai bankui yra dar sudėtingesni, nei ji tikėjosi. Pašnekovės teigimu, nusprendęs, kad turimų lėšų įmonės veiklai vykdyti nepakanka, ir žinodamas, jog žmona laiduoti antrą kartą nesutiktų, vyras paskolą paėmė slapta.

„Vyras man pasakė, kad įmonė ima paskolą ir tam reikia kelių mano kaip sutuoktinės parašų. Man pasirodė labai keista, bet neabejojau vyro žodžiais ir nemačiau reikalo pernelyg į tai gilintis. Juo labiau kad sutartyje nepamačiau nieko, dėl ko būčiau turėjusi jaudintis“, – sakė Edita L.

Tik pradėjus ruošti skyrybų dokumentus paaiškėjo, kad yra dar viena laidavimo sutartis, kurioje – Editos L. parašai. Vyro pasiimta paskola siekė 70 tūkst. litų.

Anot pašnekovės, teismas jau nusprendė, kad Edita L. laiduotoja tapo ne savo valia, todėl skola priteista vyrui. Tačiau šį teismo sprendimą bankas apskundė, tad jos banko sąskaitos areštuotos iki šiol.

„Jei banko skundą nagrinės, dar metus privalėsiu gyventi areštuotomis sąskaitomis, nors dar net nesu pripažinta skolininke. Apskritai nesuprantu, kaip pajamų neturintis žmogus – tuo metu gaudavau motinystės pašalpą ir neturėjau jokio turto – gali laiduoti imant paskolą“, – sakė ji ir pridūrė, kad už tokį banko darbuotojų aplaidumą jiems turėtų būti taikoma atsakomybė.

Dar nesupranta įsipareigojimų

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė pabrėžė, kad laidavimas nėra vien formalumas ar pasirašyta laiduotojo sutartis. Anot jos, laiduotojo sutartis su paskolos gavėju reiškia, kad laiduotojas sutinka dengti įsipareigojimus bankams, jei paskolos gavėjas dėl finansinių sunkumų nebegalėtų mokėti įmokų.

Vis dėlto, kaip sakė pašnekovė, šalies gyventojai dar stokoja suvokimo, kad laiduodami jie prisiima realią galimybę ateityje prisiimti finansinę naštą: „Bent jau anksčiau žmonės prašydavo draugų laiduoti už juos, kai jiems nepakakdavo pajamų ar užstatas būdavo per mažas paimti paskolą. O laiduotojai nepakankamai gerai pamatuoja, ar pajėgtų mokėti įmokas ir ar iš tiesų sutinka tai daryti.“

O.Bložienės teiginį puikiai iliustruoja kito dienraščio skaitytojo Mindaugo S. (redakcijai pavardė žinoma) istorija. Prieš trejus metus jis tapo draugo laiduotoju ir šiuo metu įmokas moka pats vienas. Mindaugas S. sakė jau nebeprisimenąs, kokiais tikslais draugas pasiėmė apie 15 tūkst. litų paskolą, tačiau šiandien ji siekia 18 tūkst. litų, tiesa, jau yra priteista teismo ir nebeauga.

Mindaugo S. teigimu, draugo negebėjimas tvarkyti finansų ir noras gyventi ne pagal savo išgales sukliudė sklandžiai laikytis įsipareigojimų bankui. Sumokėjęs kelias įmokas draugas galiausiai liovėsi tai daryti ir todėl finansinė našta užgulė Mindaugo S. pečius.

Įmokas už draugo paimtą paskolą pašnekovas mokėjo kelerius metus, tačiau kurį laiką liovėsi tai daryti, nes šiuo metu patiria nemažai nuosavų išlaidų: „Kol kas įmokų nemoku, tačiau bet kuriuo atveju sumokėti teks man – pažįstamas į viską numojęs ranka. Su draugu esu sudaręs atskirą sutartį. Tačiau jei žmogui skola nerūpi, bandymai išieškoti kad ir teisminiais būdais nieko nereiškia. Geriau apskritai nelaiduoti.“

Sieja bendri interesai

Banko „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, paprastai suteikiant vartojimo ar būsto kreditą kaip bendraskoliai ar laiduotojai dalyvauja tik šeimos nariai – sutuoktiniai, taip pat kartu gyvenantys nesusituokę asmenys: „Ne šeimos nario dalyvavimas imant tokią paskolą banko praktikoje yra beveik neegzistuojantis reiškinys.“

Anot jos, retai pasitaikančiais atvejais, kai asmenys nesusiję giminystės ryšiu, dalijasi bendru interesu, pavyzdžiui, investuoja į nekilnojamąjį turtą – kartu perka žemės sklypą, ketindami kartu statyti namą ir pan.

„Didėjant paskolos sumai, didėja ir kredito rizika, kuri paprastai susijusi su paskolos gavėjo galimu pajamų ar jų dalies šaltinio netekimu, pavyzdžiui, atleidimu iš darbo. Todėl bankas, suteikdamas didesnes paskolų sumas, paprastai prašo, kad paskolos gavėjo įsipareigojimų įvykdymą laiduotų tretieji asmenys“, – sakė Ūkio banko Kredito departamento direktoriaus pavaduotoja, Projektų vertinimo skyriaus viršininkė Laura Ivaškevičienė.

Anot pašnekovės, trečiųjų asmenų laiduoti, nepriklausomai nuo paskolos sumos, gali būti prašoma, kai paskolos gavėjas neturi savo vardu registruoto turto, jo kredito istorija kelia abejonių, yra buvę reikšmingai pradelstų skolų kreditoriams ir pan.

Vis dėlto, kaip teigė L.Ivaškevičienė, laidavimas gauti didesnę paskolą padeda ne visada. Jos teigimu, jei kliento pajamos yra nepakankamos šeimai išlaikyti ir finansiniams įsipareigojimams vykdyti, paskola nebus suteikta net ir laiduojant tretiesiems asmenims.

Apriboja skolinimosi galimybes

O.Bložienės teigimu, trečiųjų asmenų laidavimas imant paskolą nelabai paplitęs reiškinys ir po truputį nyksta.

O pagrindinė laidavimo nepopuliarumo priežastis, J.Gumuliauskienės manymu, yra tai, kad vis daugiau savo gyvenimo sąlygoms pagerinti skolinasi šeimos. Imant paskolą kartu vertinamos bendros šeimos finansinės galimybės ir taip tampama bendraskoliais, t. y. solidariai atsakingais už paskolos grąžinimą. Anot pašnekovės, būsto paskolas kaip bendraskoliai ima daugiau nei pusė paskolų gavėjų, o paskolų laiduojant tretiesiems asmenims suteikiama tik apie dešimtadalį.

Vis dėlto L.Ivaškevičienė patikino, kad laidavimo kaip priemonės sumažinti kredito riziką aktualumas nemažėja. Anot jos, apie pusė vartojimo kredito sutarčių sudaroma laiduojant tretiesiems asmenims. Kita vertus, populiarėja ir banko rekomenduojamos kitos rizikos sumažinimo priemonės: darbo netekimo ir gyvybės draudimas.

„Danske“ banko Produktų vadybos skyriaus vadovas Mindaugas Dambrauskas patikino, kad prieš pasirašant laidavimo sutartį banko darbuotojai laiduotoją visuomet įspėja apie galimas finansines prievoles ir tai, kad mokėdamas įmokas laiduotojas netampa turto bendraturčiu.

Be to, sutikęs laiduoti gyventojas savaime apriboja savo galimybes paimti paskolą savo reikmėms. „Tai, kad laiduotojas dabar nemoka įmokų, nereiškia, kad jų nemokės ateityje. Tikimybė, kad jam reikės tęsti paskolos gavėjo finansinius įsipareigojimus, išlieka, iki baigiasi laidavimo sutarties galiojimas“, – sakė O.Bložienė ir pabrėžė, kad laidavimas yra prilyginamas finansiniam įsipareigojimui.

Ragina atvirai pasikalbėti

M.Dambrausko teigimu, krizė parodė, kad susidūrus su finansiniais sunkumais klientams svarbiausia ateiti į banką ir šnekėtis, o ne laukti ar slapstysis, kol susidarys dar didesnės skolos: „Bankas visada atviras spręsti finansinius sunkumus prailgindamas ar laikinai atidėdamas grąžinimo terminą. Juk banko tikslas nėra išieškoti nekilnojamojo turto ir po to jį pardavinėti – banko verslas yra priimti indėlius ir išdalyti paskolas.“

Vis dėlto piktybiško įmokų nemokėjimo atvejai banko praktikoje, kaip patikino L.Ivaškevičienė, yra reti – dažniausiai įmokos nemokamos praradus pajamų šaltinį: „Paprastai tokiais atvejais bankas, atsižvelgdamas į susidariusią kliento padėtį, rekomenduoja klientui pertvarkyti paskolos sutartį ir pratęsti paskolos grąžinimo terminus, iki klientas susiras darbą. Tik tais atvejais, kai su klientu nepavyksta susitarti, reikalaujama, kad įsipareigojimus vykdytų laiduotojas.“

Raimundas Keršys

UAB Finansų valdymo sprendimų centras

Laiduotojo atsakomybė pagal Lietuvos įstatymus yra solidari su skolininku. Tai reiškia, jei paskolos gavėjas nemoka paskolos įmokų, kreditorius turi teisę išieškoti ir iš jo, ir iš laiduotojo. Praktikoje kreditoriai paprastai stengiasi išnaudoti visas galimybes pirmiausia atgauti skolą iš paskolos gavėjo ir į laiduotoją kreipiasi, kai kitų galimybių nelieka.

Išieškant visuomet tikrinama, kiek skolininkas pajėgus mokėti. Tačiau pabrėžtina, kad paprastai labai nesunku įrodyti finansinį nepajėgumą: tie, kurie negali (ar nenori) mokėti skolų, paprastai neturi jokių oficialiai deklaruotų pajamų, registruoto turto, į kurį kreditorius galėtų nukreipti išieškojimo procesą. Kita vertus, labai sunku įrodyti nelegalias pajamas gaunančių ir mokesčių nemokančių piliečių finansinį pajėgumą.

Atsakingai skolinantys kreditoriai, pavyzdžiui, kredito unijos, bankai, administruodami paskolas stengiasi palaikyti kuo glaudesnį dalykinį ryšį su paskolos gavėju. Ir jei atsiranda problemų dėl mokėjimo, kuo anksčiau išsiaiškinti jų priežastis. Lygiai taip pat paskolos gavėjas turi laiku ir neslėpdamas informuoti kreditorių apie savo finansines problemas, trukdančias vykdyti įsipareigojimus, stengtis pagrįsti paskolos grąžinimo šaltinius ateityje ir suderinti abiem šalims priimtinus paskolos grąžinimo sąlygų pakeitimus. Jei jis to nedaro „dėl apsileidimo“, „užsimiršimo“ ar sąmoningai vengia, jis rizikuoja sulaukti adekvačios kreditoriaus reakcijos – griežtos. Tokiu atveju labiausiai tikėtina kreditoriaus strategija yra kaip įmanoma greičiau išieškoti skolą, tam panaudojant turimas užtikrinimo priemones.

Laiduotojas, sužinojęs apie asmens, už kurį laidavo, problemas ar kitus motyvus nevykdyti įsipareigojimų, visuomet turi galimybę pats tartis su kreditoriumi dėl įsipareigojimų už skolininką įvykdymo, ir turėtų tai daryti nedelsdamas. Jis turi galimybę iš kreditoriaus perimti reikalavimų teises į skolininką, įskaitant ir teises į kreditoriaus turimas kitas užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, paskolos gavėjo turto įkeitimą. Pabrėžtina, kad daugeliu atvejų tai gali būti daroma be skolininko sutikimo.

Mantas Mendelevičius

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Bankų priežiūros skyriaus viršininkas

Laidavimas yra vienas iš būdų užtikrinti prievolių įvykdymą. Todėl laidavimą vertiname rimtai, jei laiduotojo būklė priimtina. Jei bankai skolina vienai įmonei iš kokios nors įmonių grupės, laiduoti prašoma ir dėl, pavyzdžiui, painių santykių tarp grupės įmonių. Pagrindinės, srautus generuojančios įmonės laidavimas vertinamas labai teigiamai. Trumpai tariant, situacijų gali būti įvairių: kartais laidavimas yra daugiau formalus veiksmas, kartais – esminis.

Kalbant apie kredito unijas, jose laidavimas yra labai populiarus būdas užtikrinti prievolių įvykdymą. Tačiau ir bankuose laidavimas tikrai sudaro nemažą užtikrinimo priemonių dalį (paprastai pasirenkami ir kiti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai).

Nors skundų dėl laidavimo pasitaiko, dažniausiai jie susiję su reikalavimu laiduoti, norint gauti kreditą. Kadangi Lietuvoje galioja sutarčių laisvės principas, kredito davėjas turi teisę pasirinkti sutarties sąlygas, taip pat prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Bankuose pasitaiko atvejų, kai laiduotojai ginčija laidavimo sutarties galiojimą, tačiau nemanome, kad tai itin dažni atvejai.

Kai paskolos gavėjai pradeda nebevykdyti įsipareigojimų, bankai ypač nuodugniai vertina kliento galimybes mokėti. Pagal Civilinį kodeksą įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę.