- Tadas Širvinskas [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Lietuva vakar nusprendė inicijuoti ieškinį Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, kuris, teigiama, aštuonerius metus plėšė už dujas daugiau, nei galima. Kauniečiai imasi paprastesnės gynybos – kurie gali, atsisako dujų.
Pribrendo maištas
„Dujų kaina pasiekė dar neregėtas aukštumas“, „Dujos vėl brangs“ – tokie pranešimai nieko nebestebina. Lietuva nesusitaria su Rusija, ir rusų dujų milžinas rodo iltis. Aštriausiai jos smeigia tiems, kurie šildosi dujomis. Jų kaina ėmė prasilenkti ir su gyventojų pajamomis, ir su sveiku protu.
Neseniai dujas pabranginus dar kartą, žmonių kantrybė pasiekė ribą. Šią vasarą ir šiltomis rugsėjo dienomis Kaune sunkvežimiai prie nuosavų namų masiškai vertė krūvas malkų. Šį vaizdą buvo galima stebėti ir turtingųjų zonomis vadinamose vietose. Rietuvės kurui skirtos medienos išdygo Panemunėje, Lampėdžiuose, Kleboniškyje, Fredoje, Romainiuose, Sporto halės rajone. Net ir pasiturintys kauniečiai nusprendė: dujų kaina nebepakeliama, šildysimės malkomis.
Žmonių kantrybė trūko
„Kantrybė trūko prieš trejus metus. Gal ir išgalėčiau tiems plėšikams mokėti už šildymą dujomis, tačiau viskam yra ribos. Jokių dujų daugiau namuose nebus, net arbatos jomis nesišildau“, – rėžė Romainiuose sublokuotame name gyvenanti Milda Gustienė.
Moters namuose kietojo kuro katilas stovi jau daug metų, tačiau juo nebuvo naudojamasi. Skaičiuoti išlaidas dujoms M.Gustienė pradėjo po vyro mirties.
„Nusprendžiau viską kruopščiai skaičiuoti. Galiu drąsiai pasakyti, kad per tris kūrenimo malkomis sezonus sutaupiau naujam katilui ir radiatoriams“, – dėstė M.Gustienė.
Per mėnesį – 1 400 litų
Šildytis dujomis atsisakė ir toje pačioje Romainių gatvėje gyvenantys Žickiai.
„Reikia pripažinti, kad dujos – labai patogus šildymo būdas, tačiau jis mums tapo per brangus. Dabar abu esame pensininkai, todėl nusprendėme taupyti“, – kalbėjo Danutė Žickienė.
Žickiai gyvena sublokuotame name, kuris dujomis buvo šildomas dvi dešimtis metų. Kietojo kuro katilas buvo įrengtas pernai.
„Apskaičiavau, kad naujas katilas man atsipirks per trejus metus“, – skaičiuoja Darius Žickis.
Per vieną žiemos mėnesį už 280 kv. m ploto patalpų šildymą ir vandens šildymą dujomis D.Žickis mokėdavo apie 1400 litų. Maždaug tiek jis sumokėjo už malkas visam šildymo sezonui. Tiesa, dujos vis dar šildo vandenį.
Malkomis – keliskart pigiau
Žickų ir Gustienės gyvenamajame kvartale Romainiuose prieš penkerius metus malkų reikėjo ieškoti su žiburiu. Dabar jų galima rasti kone kiekviename sklype.
Šiame kotedžų kvartale malkinėms vietos nebuvo numatytos, tad čia gyvenantys kauniečiai malkas grūda į garažus, po laiptais, net į šunų voljerus.
Panašių vaizdų galima pamatyti ir kituose, prestižiniais laikomuose miesto rajonuose.
„Užteks. Prieš porą mėnesių nusipirkau kietojo kuro katilą“, – pasakojo Fredoje septynias žiemas dujas pleškinęs Jonas Taškauskas.
„Kiekvienas žiemos mėnuo atsieina tūkstantį litų. Koks žmogus gali sau leisti tiek mokėti? Taip, galima pataupyti ir įtilpti į 600–700 litų, bet tada būna šalta. O kūrenant malkomis, už 600 litų bus karšta“, – neabejoja J.Taškauskas.
Visiškai atsisakyti dujinio katilo jis neketina, bet planuoja jį naudoti tik tada, kai teks palikti namus ilgesniam laikui.
Kietojo kuro katilų pikas
Vienos apie 20 metų katilais prekiaujančios bendrovės pardavimo vadovo pavaduotojas Gediminas Zutelis pasakojo, kad J.Taškauskas – tipinis dujomis namus šildančio lietuvio pavyzdys.
„Dujiniai katilai neišmirs, nes tai yra patogus šildymo būdas, tačiau iki šiol tik dujomis namus šildę žmonės vis dažniau perka kietojo kuro katilus ir juos stato šalia dujinio, kurį naudoja tada, kai kur nors išvažiuoja arba labai tingi prisinešti malkų“, – pasakojo G.Zutelis.
G.Zutelis pamena, kad maždaug prieš penkerius metus kietojo kuro katilų būdavo parduodama maždaug tiek, kiek ir dujinių.
Šiuo metu padėtis visiškai kitokia – maždaug 3 iš 4 pirkėjų perka kietojo kuro katilus.
Apytiksliai skaičiuojama, kad 150–200 kv. m ploto būstui apšildyti malkomis per šildymo sezoną pakanka poros tūkstančių litų. Tokio pat dydžio būstą šildyti dujomis – kelis kartus brangiau.
Bėga ir daugiabučiai
Padedant malkoms įmanoma pabėgti ne tik nuo „Lietuvos dujų“, bet ir jomis kūrenamos Kauno termofikacijos elektrinės ir jos šilumą paskirstančios „Kauno energijos“. Sąsajas su šios bendrovės tinklais nukirsti norą šiais metais pareiškė 42 daugiabučiai namai.
Trys iš jų norėtų įsirengti malkomis ar kitu biokuru kūrenamas katilines. Nė vienai iš jų to padaryti dar nepavyko.
„Yra daug reikalavimų. Juk projektas turi atitikti ne tik aplinkosaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, niekas juk neleis ant šaligatvio pilti malkas, todėl viską reikia apgalvoti. Suderinti tokį projektą nėra lengva, bet įmanoma“, – tikino Kauno miesto savivaldybės energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
Atsisakė ir „Kauno liftai“
Nuo dujomis kūrenamų katilinių bėga ir įmonės. Šių metų pavasarį taip apsisprendė padaryti „Kauno liftai“.
„Pasiekta beprotybės riba. Negalima už kažką mokėti tokių pinigų, kai tą patį galima gauti 3-4 kartus pigiau. Todėl pavasarį nusprendėme keisti šildymo būdą“, – pasakojo „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.
Per praėjusį šildymo sezoną „Kauno liftai“ už šildymą „Kauno energijai“ paklojo 46 tūkst. litų.
„Maždaug tiek mums kainavo du modernūs katilai ir malkos visam sezonui. Todėl galima sakyti, kad viskas atsipirks per vieną šildymo sezoną“, – skaičiavo J.Guzavičius.
Retina privačius miškus
„Pilna malkų iš privačių miškų, todėl kainos nelabai daug, bet sumažėjo“, – sakė Kauno miškų urėdijos miškų urėdas Edmundas Kovalčikas.
Suskaičiuoti privačiuose miškuose iškirstos medienos kiekį nėra lengva, tačiau urėdas E.Kovalčikas patikino, kad malkų populiarumas ekologinės katastrofos Lietuvai neprišauks.
„Kalbų apie iškertamus miškus netrūksta, tačiau mažiau iškertama, nei atsodinama. Jei į bloga nepasikeis įstatymai, ateities kartos miškų nepristigs“, – tikino urėdas.
„Per penkerius metus malkų poreikis akivaizdžiai išaugo, bet kaina keitėsi mažai, nes konkurencija pasidarė milžiniška. Kai sumažėjo statybų apimtys, visi statybininkai tuo pradėjo verstis“, – pasakojo iš malkų pardavimo verslo gyvenantis vyras, prisistatęs Petru.
Pirkėjai mokosi atsirinkti
Malkų kainas muša ir pjuvenų briketai. Tačiau prekyba malkomis besiverčiančios bendrovės direktorius Darius Krivas pasakojo, kad žmonės jau suprato, jog už gerą kurą verta mokėti daugiau.
„Pavyzdžiui, žmonėms beveik nebeįkiši eglinių malkų. Jos daug pigesnės, bet pirkėjai žino, kad eglinių malkų reikės daug daugiau nei beržinių“, – aiškino D.Krivas.
Pačių populiariausių beržinių malkų kubinį metrą dabar galima nusipirkti maždaug už 110 litų. Maždaug tokia kaina laikosi ne vienus metus.
„Lietuvos dujos“: mūsų klientų nemažėja
Į „Kauno dienos“ klausimą, kaip per pastaruosius metus keitėsi buitinių vartotojų skaičius, bendrovė „Lietuvos dujos“ atsakė standartiškai:
„Kol kas daryti išvadas, kad žmonės dujomis šildosi rečiau, negalima. Kiekvienais metais yra atsijungiančių vartotojų nuo dujų sistemos, bet kiekvienais metais yra ir prisijungiančių naujų vartotojų. Jų pokytis kasmet siekia apie 2 000 buitinių vartotojų, dujas naudojančių ir šildymui ir maisto ruošti. Išaugę dujų tarifai lemiamos įtakos dujų vartojimui neturi. Pagrindinę įtaką dujų vartojimui turi oro temperatūra.“
Dujų kainos pokytis
0,51 lito – tiek už 1 kub. m dujų iki 20 tūkst. kub. m per metus suvartojantys vartotojai mokėjo 2005 m. rudenį. Pastovioji kainos dalis, mokama kiekvieną mėnesį buvo 12 litų.
1,26 lito – tokia 1 kub. m kaina buvo 2008 m. Pastovioji kainos dalis – 14 litų.
2,17 lito – tiek 1 kub. m dujų kainuoja dabar. Pastovioji mėnesinė dalis – 13,81 lito.
Šaltinis: „Lietuvos dujos“
Butams šiluma pabrango trigubai
13,9 ct (be PVM) – už tiek vieną kilovatvalandę „Kauno energija“ pardavinėjo 2007–2008 m. šildymo sezonu.
20,19 cento – tokia kaina buvo 2009–2010 m. sezoną.
30,51 cento – tokia kaina bus šių metų spalį.
Šaltinis: „Kauno energija“
Malkų kaina kinta nedaug
96 litai (be PVM) – tiek 2008 m. sausį Kauno miškų urėdijoje kainavo beržinių, uosinių ir ąžuolinių malkų kubinis metras.
110 litų – tokia kaina buvo užpernai vasarą.
125 litai – tokia kaina buvo pernai vasarą.
110 litų – tokia kaina yra dabar.
Šaltinis: Kauno miškų urėdija
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [10]
Nuorodos:
[1] https://kauno.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://kauno.diena.lt/autoriai/tadas-sirvinskas
[3] javascript://;
[4] https://kauno.diena.lt/print/490499
[5] https://kauno.diena.lt/zymes/gazprom
[6] https://kauno.diena.lt/zymes/sildymas
[7] https://kauno.diena.lt/zymes/dujos
[8] https://kauno.diena.lt/zymes/malkos
[9] https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/godiems-dujininkams-smugis-berzine-malka-490499?komentarai
[10] https://kauno.diena.lt/galerijos
[11] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-iziebta-kaledu-egle-1202059
[12] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-rajono-kaledu-egles-iziebimas-2024-m-1202051
[13] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/isvezamos-lektuvo-nuolauzos-1202038
[14] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-girtas-volkswagen-vairuotojas-taranavo-elektros-stulpa-1201977
[15] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/sutarciu-su-rheinmetall-pasirasymas-1201968
[16] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/eurolygos-rungtynese-kaune-susitiko-zalgiris-ir-vitorijos-baskonia-1201903
[17] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-vidaus-reikalu-ministrus-v-kondratoviciumi-1201854
[18] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/vrm-spaudos-konferencija-del-sukciavimo-internetu-ir-telefonu-prevencijos-1201838
[19] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/teismas-paskelbe-sprendima-vrubliausko-cekiuku-byloje-1201830
[20] https://kauno.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-susisiekimo-ministrus-e-sabuciu-1201810