Juokas pro ašaras. Tokia išvada peršasi sužinojus, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinasi, ar Lietuvos banko valdybos nariai nebuvo šališki spręsdami dėl "Finastos" steigimo, nes į šio banko valdomus fondus yra investavę pinigų.

Gavo darbuotojos skundą

Šiandien VTEK turėtų spręsti, ar trys Lietuvos banko valdybos nariai, priimdami sprendimus dėl investicijų bendrovei "Invalda" pavaldaus banko "Finasta" steigimo, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Tyrimas pradėtas, kai Generalinė prokuratūra ir Valstybės kontrolė persiuntė komisijai vienos Lietuvos banko darbuotojos skundą. Jame abejojama Lietuvos banko pirmininko Reinoldijaus Šarkino, jo pavaduotojos Ramunės Zabulienės bei valdybos nario Audriaus Misevičiaus sprendimų nešališkumu. Pareiškėjai įtarimų sukėlė tai, kad kai buvo priimami sprendimai dėl minėto banko, šie trys asmenys buvo investavę į "Invaldos" grupės įmonių platinamus investicijų fondus.

Išskirtinių sąlygų nėra

R.Šarkino deklaracijoje teigiama, kad jis su žmona yra įsigijęs "Finastos" ir SEB banko platinamų investicijų fondų vienetų. R.Zabulienės deklaracijoje nurodyta, kad ji ir sutuoktinis yra investavę į valdymo bendrovių "Finastos investicijų valdymas", SEB, "Sampo" ir "Evli" bankų, "Hansabanko" platintus vertybinius popierius.

"Manau, kad tai nereikalingas laiko gaišimas. Nesuprantu, kam to reikia. Tikiuosi, kad komisija ištirs ir atsakys skundo autoriui. Manau, kad turiu teisę turėti indėlį banke, kortelių, investuoti į fondus – dėl to bankai tikrai man nesudaro jokių išskirtinių sąlygų. Tai tikrai nesusiję su mūsų sprendimais", – naujienų agentūrai BNS sakė R.Šarkinas.

Absurdiška padėtis

"Sunku pasakyti, ar tai tikrai pažeidimas, ar ne, tai išsiaiškins komisija", – sakė VTEK Tarnybinės etikos pažeidimų prevencijos skyriaus vedėjas Remigijus Rekerta.

"Jei valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi akcijų, investicinių vienetų, jis gali būti suinteresuotas tos įmonės gerove, antraip nedėtų ten pinigų, o laikytų juos namie seife ar dar kur", – sakė R.Rekerta.

Taigi galima įtarti, kad Lietuvos banko vadovas ir valdybos nariai gali būti suinteresuoti bankų, kuriuose laiko indėlius ar iš kurių yra pasiėmę paskolą, gerove. "Reikia protingai žiūrėti. Pati komisija suinteresuota to tirti. Be to, tam reiktų nuo kitų darbų atitraukti visus mūsų darbuotojus", – tikino R.Rekerta, paklaustas, ar tyrimas gali išsiplėsti, ar bus ieškoma suinteresuotumo Lietuvos banko valdybos sprendimuose, priimtuose dėl kitų finansinių institucijų, kurių platinamus produktus įsigijo valdybos nariai.

Jis neatsakė į klausimą, ar norėdami nekelti įtarimų dėl šališkumo, Lietuvos banko valdybos nariai turėtų atsiimti indėlius iš bankų, grąžinti paskolas ir mokėjimo korteles. "Vadovaujantis šia logika reiktų sakyti, kad jie apskritai jokio sprendimo dėl litų neturi priimti, jei jų turi kišenėse", – gynėsi R.Rekerta.