Šiandien atsistatydina Gedimino Kirkilo Vyriausybė. Ministrų portfelius perims naujoji, Permainų koalicijos suformuota valdžia.

Darbą baigiantis socialdemokratų Ministrų kabinetas ne kartą buvo peikiamas. G.Kirkilo vadovaujama 14-oji Vyriausybė darbą pradėjo 2006 m., kai atsistatydino Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamas kabinetas.

Daugiau nei dvejus metus dirbęs dabartinis Ministrų kabinetas buvo ne kartą puolamas opozicijos, politikos ir ekonomikos ekspertų: keturiems ministrams pareikštas nepasitikėjimas, keturi atsistatydino, o premjeras nuolat kritikuotas dėl prastos ekonominės politikos.

2007 m. kovą pirmasis iš G.Kirkilo kabineto pasitraukė finansų ministras Zigmantas Balčytis. Kaip pagrindinį pasitraukimo motyvą jis įvardijo nuolatines spekuliacijas dėl sūnaus, įtarto dokumentų klastojimu. Vietoj jo ministerijai vadovauti atėjo Rimantas Šadžius.

2007 m. lapkritį po tragedijos Aleksandrijos kaime iš vidaus reikalų ministro posto pasitraukė Raimondas Šukys. Jį pakeitė Regimantas Čiupaila. 2008 m. sausį neatlaikęs politinio spaudimo atsistatydinimo pareiškimą padėjo aplinkos ministras Arūnas Kundrotas. Jį pakeitė į valdančiąją koaliciją socialliberalus atvedęs Artūras Paulauskas.

Šių metų balandį, neatlaikusi įtampos dėl bręstančių mokytojų streikų, pasitraukė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Jos vietą užėmė socialliberalas Algirdas Monkevičius.

Daugiausia kritikos G.Kirkilas sulaukė dėl to, kad slėpė prastą Lietuvos ekonomikos padėtį. Premjerą ypač aštriai kritikavo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

"Būtų per didelė garbė, jei būtume sukėlę globalinę finansinę ir ekonominę krizę. Net jei visiškai blogai būtume dirbę, tikrai to nebūtume galėję padaryti", – taip vakar kaltinimus atrėmė laikinasis premjeras. Paskutinę darbo Vyriausybėje dieną jis užsiminė, kad kai kurie nueinančio Ministrų kabineto nariai buvo paskirti klaidingai, bet pavardžių nenurodė.

Kita Vyriausybės klaida, anot G.Kirkilo, buvo netinkamai panaudoti pinigai, gauti pardavus "Mažeikių naftos" akcijas 2006 m. "Manau, reikėjo principingiau elgtis su "Mažeikių naftos" pinigais. Tada maniau, kad galima susitarti su partijomis ir neišmokėti iš karto tų 2 mlrd. litų, juo labiau kad visi tuos pinigus pasiėmė ir pamiršo, prisipirko importinių prekių ir šiek tiek pafinansavome blogąja prasme einamosios sąskaitos deficitą. Buvo idėja ir paruoštas planas dalį tų pinigų panaudoti 200–300 mokyklų renovacijai. Deja, to nepavyko padaryti," – apgailestavo kadenciją baigęs premjeras.

Tačiau G.Kirkilas pabrėžė, kad jo Vyriausybė nuveikė ir gerų darbų: 21 proc. pakilo BVP, padidėjo socialiai jautrių sričių finansavimas, priimti strateginiai sprendimai energetikos srityje, sumažėjo gyventojų pajamų mokestis.

Paskutiniame senosios Vyriausybės posėdyje pompastikos nebuvo: greitai perbėgęs darbotvarkę, G.Kirkilas perskaitė atsistatydinimo pareiškimą, kurį šiandien įteiks Prezidentui Valdui Adamkui.

Iš posėdžių salės besiskirstantys ministrai teigė, kad nelabai gaila palikti šiuos postus. "Manau, jog padaryta nemažai, išeinu be graužaties, kad kas nors buvo negerai ar suklysta," – sakė buvusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

"Mes, politikai, žinome, kad kiekvienas postas laikinas, nei čia graudu, nei džiugesys didelis – taip, kaip privalo būti," – po paskutinio Vyriausybės posėdžio sakė aplinkos ministro kėdę paliekantis Artūras Paulauskas.

Nuomonės

Gitanas Nausėda, finansų analitikas:

Nenoriu kritikuoti ir peikti, bet ekonomikos atžvilgiu G.Kirkilo Vyriausybė nebuvo labai stipri. Suprantama, nes Ministrų kabinetui vadovavo ne ekonomikos specialistas, jis neturėjo stiprių padėjėjų. Neigimo politika ir tikėjimasis, kad viskas išsispręs – tai ne tas kelias, kuriuo reiktų eiti. Jei būtų imtasi atitinkamų priemonių, tai naujosios Vyriausybės finansiniai sprendimai nebūtų buvę tokie drastiški.

Raimundas Lopata, politologas:

Viena stipriųjų socialdemokratų Vyriausybės pusių – politinis stabilumas. Nereikia pamiršti, kad tai buvo mažumos Vyriausybė, o laikėsi gana stipriai. Kitas teigiamas dalykas – sprendimai dėl energetikos. Šioje srityje yra daug suinteresuotų žmonių, todėl sprendimus priimti buvo gana sunku, sulaukta daug priešpriešos. Dabar politikoje matau daug absurdo, pavyzdžiui, Statistikos departamento direktorius, buvusį premjerą turėjęs kuo tiksliau informuoti apie ekonominę padėtį Lietuvoje, tampa kitos Vyriausybės finansų ministru.

Robertas:

Oi, net nežinau, kaip tą Vyriausybę vertinti... Labai blogai, tikriausiai, nors nesigilinu šiaip. Gal Kubiliaus Vyriausybė geresnė bus, gal... Tikėkimės.

Regina:

Labai prastai vertinu šią Vyriausybę. Lietuvą visai nustekeno. Nė vienoje srityje nieko gero nematau. Tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė geresnė bus, aišku, jei jiems pagalių į ratus nekaišios socialdemokratai, Paksas ir kiti.

Robertas:

Kaip vertinu socialdemokratų Vyriausybę? Prastokai. Neprognozavo ateities, perteklinius biudžetus darė. Nepasinaudojo proga subalansuoti: nenumatė tos krizės, nors ir Latvijoje, ir Estijoje tie patys procesai vyko kaip ir Lietuvoje, tik pusę metų anksčiau.

Dalia

Prasta buvo Vyriausybė. Labai daug paslėptų dalykų buvo – kad ir "Leo LT", – su kuriais visuomenė iki šiol nesusipažinusi. Taip pat jie daugiau kalbėjo, o ne veikė – darbų buvo mažai.