Kaune – tūkstančiai daugiabučių, tačiau tik apie 60-ies jų gyventojai ryžosi pradėti renovaciją. Daugelyje jų įsteigtos bendrijos. Namus administruojančios bendrovės Kaune pateikė vos vieną prašymą dėl renovacijos. Tad kuriamos naujos strategijos, kaip padaryti, kad žmonės patys įniktų šiltinti savo namus.

Vadovas – ištikimas ir sąžiningas

Kol kas tik pavieniai Kauno daugiabučiai ryžtasi modernizuotis, jei name gyvena aktyvus, patikimas, išmanantis lyderis, kuris sutinka būti bendrijos pirmininku ir ant savo pečių prisiimti renovacijos naštą. Vos vienam kitam namui pavyko pradėti renovaciją gyventojams pasirašius jungtinės veiklos sutartį. Kauno daugiabučius namus administruojančių bendrovių indėlis į renovavimo procesą – beveik nulinis.

Už renovacijos skatinimą atsakingų institucijų darbuotojai bejėgiai įtikinti gyventojus iš esmės atnaujinti jų namą, jei šie neturi žmogaus, kuris to darbo imsis. Daugelis įtaria, kad iš šalies samdytas žmogus ar įmonė apgaus, neapiplėš, užkraus paskolų naštą, neužtikrins geros kokybės.

Akivaizdu, kad ne visi daugiabučių gyventojai turi laiko ir galimybių patys nuolat prižiūrėti vykdomus darbus, nes dirba savo tiesioginius darbus. Abejonių dėl namo atnaujinimo kelia tai, kad yra ne tik sėkmingų, bet ir nepavydėtinų namų renovavimo pavyzdžių.

„Turi būti šeimininkas, kuris viską prižiūri“, – įsitikinęs A.Ramanausko-Vanago gatvės 3-iojo namo bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas. Pernai baigtas šiltinti šis devynaukštis laikomas vienu sėkmingiausių renovacijos pavyzdžių Kaune.

Vadovaujantis investiciniu projektu, renovacija turėjo kainuoti apie 2,5 mln. litų, o pavyko atlikti už 1,8 mln. litų. Be to, buvo pasinaudota 50 proc. valstybės parama, tad žmonės turėjo sumokėti apie 900 tūkst. litų.

„Jei atiduosite į kažkieno kito rankas, pinigėliai bus suvalgyti iki cento, tuo turi užsiimti savas, namo žmogus, turintis bent šiek tiek žinių apie statybą“, – įsitikinęs šio namo pirmininkas. Jis pats – inžinierius, tiesa, ne statybininkas.

„Dabar jau galėčiau ir pats renovuoti“, – juokėsi pensininkas. Vis dėlto daugiabučių gyventojų, atsidavusių bendrijos gerovei, yra anaiptol ne kiekviename daugiabutyje.

Tapo tikru profesionalu

Savo 54 butų namo labui Z.Baranauskas renovaciją vykdė vos ne veltui. Tiesa, šis namas anksčiau buvo kooperatinis, tad gyventojai buvo įpratę rūpintis jo gerove. Z.Baranauskas yra sulaukęs pasiūlymų iš kaimyninio daugiaaukščio padėti atnaujinti ir jų namą, tačiau pensininkas neskuba priimti pasiūlymo.

Valstybė yra numačiusi mokėti atlyginimą namo renovaciją administruojančiam asmeniui. Namo šildomo ploto kvadratiniam metrui skiriami 35 centai per mėnesį. Tad renovuojant vidutinį daugiabutį alga per mėnesį gerokai viršytų tūkstantį litų. Jei asmuo vienu metu prižiūri kelis renovuojamus namus, alga dar didesnė.

Z.Baranausko įsitikinimu, renovuojant visų pirma turi būti svarbūs žmonės, juk jie mokės pinigus už darbus. Pačiam pirmininkui, kurio butas 84 kv. m ploto, renovacijos darbai kainavo beveik 23 tūkst. litų. Tie, kurie buvo pasikeitę langus, mokėjo keliais tūkstančiais litų mažiau.

Dauguma namo gyventojų nė neėmė paskolų iš banko, už darbus žmonės galėjo mokėti po truputį, iš santaupų. Rezultatais žmonės nenusivylė. Antai už vasario mėnesį namo pirmininkui šildymas kainavo 280 litų, o kaimyniniuose namuose to paties ploto butų šeimininkai turėjo mokėti 2,5 karto brangiau.

Išgąsdino padalinių naikinimas

Neseniai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktoriumi tapęs Valentinas Petkūnas tikino, kad prasidėjus renovacijai silpnoji grandis yra techninė priežiūra, ne visuomet modernizuoto namo kokybė būna nepriekaištinga. Dabar, atkreipė dėmesį naujasis vadovas, techninio prižiūrėtojo paslaugas valstybė apmoka, jis turi uždirbti pakankamai ir jausti atsakomybę už darbą.

Be to, agentūroje įkurtas Kokybės kontrolės skyrius, jo specialistai taip pat gali įvertinti atliekamų darbų kokybę.

Neseniai pasklido žinia, kad BUPA reorganizuojama, naikinami regioniniai šios įstaigos padaliniai. Jau darbus pradėję vykdyti žmonės ypač sunerimo, kas jiems padės?

Su daugiabučių namų pirmininkais bendraujantis Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas tvirtino, kad bent vienas BUPA atstovas Kaune turi likti.

„Pirmininkai tikina, kad ne viską įmanoma išsiaiškinti telefonu, negi kaskart reikės važiuoti į Vilnių? Be pagalbos iš šalies sutvarkyti dokumentų neįmanoma. Juolab kad dauguma bendrijų pirmininkų yra pensininkai ir ne statybų specialistai“, – BUPA vadovybei dėstė savivaldybės atstovas. Pasak jo, dažnai žmonės net nežino, kaip įsteigti bendriją, ką jau kalbėti apie renovavimą.

Atvyks mobiliosios grupės

Naujasis BUPA vadovas aiškina, kad reorganizacija prasidėjo Aplinkos ministerijai atlikus vidaus auditą.

„Iki šiol veikusi sistema mūsų nebetenkina, pokyčiais stengiamės išlįsti iš kabinetų ir patys važinėti pas žmones. Žmonės tikrai nebus palikti, stiprinamas centras“, – argumentavo BUPA vadovas. Pasak jo, pernai 62 proc. konsultacijų buvo suteiktos telefonu.

„Visoje Lietuvoje laikyti dešimt telefonininkų nėra racionalu, užtenka dviejų. O jei reikės informacijos iš lūpų į lūpas, atvažiuosime į vietą“, – užtikrino V.Petkūnas.

Jo teigimu, pas gyventojus važinės atestuoti inžinieriai. Jei bendrijų pirmininkams kiltų klausimų – tam sukurtas informavimo ir viešinimo skyrius, kuriame dirbs profesionalai. Regioniniuose padaliniuose dirbantiems darbuotojams esą pasiūlyta persikelti dirbti į Vilnių.

„Pagal naują programą realiai dirbančių namų yra 14, pareiškė norą – apie 200. Pas visus nuvažiuoti tikrai rasime laiko“, – apskaičiavo BUPA vadovas.

Siūlo naikinti kompensacijas

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis tikino manąs, kad renovacijai remti skirti milijardai litų galėtų sugrąžinti svetur išvykusią darbo jėgą. Anot jo, namų modernizavimas stringa ir dėl pačių žmonių.

„Žmonės nevertina to, ką gauna. Kadaise butus gavo už dyką, už dyką juos privatizavo. Valstybė kompensuoja ne tik renovacijos, bet ir šildymo išlaidas, visų mokesčių mokėtojų pinigais pakeliama daugiabučiuose gyvenančių žmonių turto vertė, o gyvenantieji individualiuose namuose tokių kompensacijų negauna“, – neteisybę įžvelgė savivaldybės atstovas.

V.Molio įsitikinimu, turėtų veikti ir tam tikras prievartinis renovavimo mechanizmas, kompensacijas už šildymą gaunantys gyventojai nesuinteresuoti renovacija. Jo žiniomis, Vokietijoje gyventojų niekas neklausia, kai ima renovuoti namą.

„Pas mus nieko gero nebus. Pavyzdžiui, galima panaikinti kompensacijas už šildymą. Nerenovuoji – mokėk daugiau. Tai tavo privati nuosavybė ir pats turi ja rūpintis. Kito kelio, kaip pajudinti renovaciją iš mirties taško, nėra“, – tokią išeitį mato V.Molis.

Kaune administratoriai vangūs

Daugiabučių namų savininkų bendrijos įsteigtos tik maždaug 15 proc. visų šalies daugiabučių, jos kol kas aktyviausiai dalyvauja namų modernizavimo programoje. Administravimo paslaugą teikiančios bendrovės į renovavimo procesą yra įsitraukusios Vilniaus mieste, Tauragėje, Molėtuose, Panevėžyje. Kai kurios bendrovės privačios, kai kurios – savivaldybės.

„Kaune situacija šiek tiek kitokia, nes namo administratorius skiriamas tik trejiems metams. Jausdamos laikinumą, jos nesuinteresuotos įsitraukti į renovacijos procesą, nežino, ar po trejų metų vėl laimės konkursą“, – paaiškino buvęs BUPA vadovas, dabartinio agentūros direktoriaus vyriausiasis patarėjas Algirdas Čepas.

Pasak jo, geriausi rezultatai Panevėžyje ir Tauragėje, kur dirba ne daugiabučių bendrijų pirmininkai, o profesionalūs vadybininkai. Profesionalai, A.Čepo žiniomis, yra išaugę iš tų pačių bendrijų pirmininkų.

„Tie namai, kurie yra įsteigę bendrijas, nėra problemiški, o tie, kuriuos valdo administratoriai – problemiški“, – pastebėjo V.Molis tarsi teisindamas administratorius, kad įkalbėti gyventojus renovuoti namą – sudėtinga.

A.Čepo nuomone, jei namo gyventojų dauguma nuspręstų namą modernizuoti, administratorius neatsisakytų imtis administravimo darbo.

Tad gyventojams, siekiantiems, kad jų namas būtų atnaujintas kokybiškai, BUPA vadovai siūlo samdyti šiam darbui profesionalus, negailėti pinigų nei techniniam projektui, nei techniniam prižiūrėtojui. Jų pastebėjimu, palyginti su kitais miestais, būtent Kaune juntamas noras mažiau investuoti į renovaciją, tad ir šilumos energijos sutaupymo rodikliai prastesni nei kitur.

Renovacijos Kaune statistika

Pagal senąjį finansavimo modelį daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvavo ir valstybės parama pasinaudojo 41 bendrija. Iš jų visas pastato sienas apšiltino 33 bendrijos. Pagal senąjį finansavimo modelį šiuo metu darbus dar vykdo 4 bendrijos.

Pagal naująjį finansavimo modelį „Jessica“ programoje dalyvauja 28 daugiabučiai. Iš jų 4 yra jungtinės veiklos sutarties dalyviai, vienas namas administruojamas butų ūkio įmonės, likę namai valdomi bendrijų.

Trys daugiabučiai namai, dalyvaujantys „Jessica“ programoje, yra pradėję darbus. Tai 2 bendrijos, vienas namas veikia pagal jungtinės veiklos sutartį.