Balandį sunku pasakyti, kokie bus gegužės orai, tačiau jie neturi įtakos patirčiai, kurią daržininkai įgyja daugybę metų puoselėdami savo daržus.

Porus sodinkime giliai

Jau ne vienas keiksnojame kurmius, gadinančius atsigaunančią veją ar daržą. Patirtis byloja, kad geriausia kovos su kurmiais priemonė – specialūs spąstai. Kurmiai kartais išsidangina iš teritorijos ir dėl benzininės vejapjovės keliamo triukšmo pjaunant žolę.

Gegužę rabarbarus patartina lieti mineralinių trąšų tirpalu ir bent kartą patręšti azoto trąšomis. Rabarbarai skurs, jei lapus pjausime, o ne laušime. Be to, svarbu nenulaužti iš karto daugiau nei pusę lapų.

Neužmirškime nulaužti užsimezgusių pupų viršūnių – tuomet neplis juodasis pupų amaras, o pupos bus didesnės.

Pasodinę svogūnus, patręškime juos daug kalio turinčių trąšų mišiniu, ravėkime.

Nesodinkime porų į šviežiu mėšlu patręštus daržo plotus, nors ši daržovė mėgsta humusingą, trąšią dirvą. Porus verta sodinti antrojoje gegužės pusėje – tuomet jie išaugins storus stiebus. Sodinant reikia palikti 30 cm tarpą tarp eilių. Daigai eilėse sodinami kas 15 cm. Vertingiausia porų dalis yra žemėje, todėl daigai į dirvą turi būti sodinami giliai (juos pasodinti giliau yra paprasčiau, nei vėliau kaupti) į 10–15 cm gylio griovelius. Pasodinus daigus grioveliai paliekami – pravers laistant. Prieš sodinimą reikia patrumpinti porų daigų šaknis ir laiškus – geriau prigis.

Augalų kaimynystės svarba

Jau daugelis žinome, kad vijoklinė nasturtė – labai efektyvi apsaugos priemonė nuo kruvinojo amaro. Tad apie vaismedžių kamienus jau dabar reikia skubiai sėti šios gražios vijoklinės gėlės sėklas.

Dar galima sodinti vėliau sprogstančius dekoratyvinius krūmus. Jei dar neįrengėme sparnuotiesiems sodo sargams girdyklos, į rezervuarą su vandeniu augalams laistyti įmeskime platoką medinę lentelę, ant kurios nutūpę paukščiai galėtų atsigerti.

Puikiai išmananti daržininkystės reikalus agrarinių mokslų dr. Genovaitė Visockienė primena, kad salierai nemėgsta pupų ir bulvių, krapai – pomidorų, ridikėliai – kopūstų ir pomidorų, žiediniai kopūstai – ridikėlių, morkų ir pomidorų, žirniai – svogūnų ir česnakų, pupelės – svogūnų, česnakų, burokėlių, kopūstinių daržovių, burokėliai – bulvių, česnakų, špinatų, morkos – bulvių, burokėlių, krapų, kopūstinių daržovių, česnakai – kopūstų, žirnių, pupelių kaimynystės.

Patirtis byloja, kad pomidorams nepatinka bulvių, kopūstų, ridikėlių, pupų, žirnių artuma, o agurkai nemėgsta bulvių ir pomidorų, svogūnai – žirnių bei pupelių.

Salierus verta mulčiuoti

G.Visockienė pataria: sėdami žirnius, nepalikime jų pribarstytų ant dirvos, nes juos suradę paukščiai iškapstys visą lysvę. Nepasodinkime per anksti svogūnų ropučių, nes tuomet užaugs daug žyduolių (svogūnų roputės ir sėjinukai sodinami gegužės pirmą dešimtadienį). Agurkus sėkime tik tuomet, kai pražys alyvos. Pomidorus sodinkime ten, kur pernai augo agurkai.

Šį mėnesį svarbu, kad augalams (daržovėms, krūmams, rožėms ar pasėtai vejai) nestigtų drėgmės. Verta atsiminti, kad augalus geriau laistyti rečiau, bet gausiai (apie 5–10 l/kv. m). Jei orai bus sausi ir karšti, normą reikia didinti. Netinka laistyti šaltu vandentiekio vandeniu. Augalams skirtas vanduo turi būti oro temperatūros. Todėl reikia iš anksto pasirūpinti talpyklomis vandeniui ir jas pripildyti.

Lapkotinių salierų negalima sodinti anksčiau nei gegužės viduryje. Daigai augs daug greičiau, jei dirvos paviršių mulčiuosime drėgnų durpių sluoksniu ar perpuvusiu mėšlu (3 cm sluoksniu). Verta sodinti tik stiprius daigus su geru šaknų gumulu. Jie sodinami maždaug 40 cm atstumu. Lapkotiniai salierai sodinami tokiu pat gyliu, kaip augo (tai labai svarbu). Jie geriausiai derės humusingoje vidutinio sunkumo dirvoje, mėgsta drėgmę.

Subtilumai dėl bulvių ir morkų

Būtina pasirūpinti, kad balandį pasodintos ankstyvosios bulvės nenukentėtų nuo gegužės šalnų. Tai nesunku padaryti apkaupus pasirodžiusius daigus taip, kad iš po žemių jų nesimatytų. Tai tikrai pakenks mažiau nei naktinės šalnos.

Vėlyvųjų veislių morkas galima sėti nuo gegužės pradžios iki vidurio. Atstumai tarp eilių – 25–30 cm. Sėti lengviau, kai sėklos sumaišomos su dvigubu kiekiu sauso ir smulkaus smėlio. Užžertą ant sėklų žemę reikia suspausti.