Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Tačiau to galima išvengti, jei vėliau pavyksta sukurti tvirtus asmeninius santykius.

Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke. O laimingiausi pasaulyje yra danai – čia nelaimingų žmonių tėra 1 procentas. Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad, norint būti laimingam, būtina galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Kitaip gyvenimas nesiklostys teigiama linkme.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti. „Dar blogiau, jog nėra bendrų veiksmų, kad visuomenės laimės lygis kiltų. [...] Nors labai daug tyrimų rodo, kad kaip tik veikdami kartu žmonės gali sukurti laimingesnį gyvenimą“, – tikina jis.

Laimę lemia asmeniniai santykiai

Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. „Paprasčiausias būdas tokiems santykiams apibūdinti – kai tau paskambina trečią valandą ryto ir tu tam žmogui tikrai padėtum, arba atvirkščiai, – sako Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas, 30 metų vadovavęs Granto studijoms. – Kitaip – tai santykiai, pagrįsti pagalba, artumu ir abipuse priklausomybe. Žmonės evoliucionavo kurdami santykius, paremtus tarpusavio pagalbos sistema. Tai artimi draugai, vaikai, tėvai.“

Harvardo tyrimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938-aisiais. Tais metais buvo pradėti stebėti 268 jauni vyrai, moterys į tyrimą nebuvo įtrauktos. 48 vyrai tebegyvena iki šiol, o jų vidutinis amžius – 93 metai. Tyrimas tebevyksta, stebėti pradėti ir šių vyrų palikuoniai. Pradėję tyrimą ir išsikėlę tikslą sužinoti, kas turi daugiausia įtakos žmogaus gerovei, mokslininkai neturėjo jokių išankstinių nuostatų. Buvo stebimos įvairios sritys: politinės ir religinės pažiūros, išsilavinimas, karjeros pasiekimai, šeiminė padėtis. Santykis tarp teigiamos psichologinės būsenos ir tvirtų, šiltų asmeninių santykių buvo akivaizdus. O tokie dalykai, kaip aukštesnės pajamos, gerai savijautai įtakos neturėjo.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad šio tyrimo išvadas galima pritaikyti ir Lietuvoje bei naudoti tobulinant švietimo sistemą. Anot jo, tyrimas aktualus viso pasaulio visuomenei. Be to, tyrimas turi ypatingą reikšmę ir mūsų ateičiai. „Tik ilgalaikiame kontekste galima pamatyti, kas buvo teisus, kur yra šio tyrimo ypatinga vertė. Trumpalaikiai tikslai (pinigai, darbas ir karjera), kurie tuo metu absorbuoja visą mūsų energiją, ilgalaikei perspektyvai turi nedidelę ar tik santykinę reikšmę“, – kalba B. Gruževskis.

Jo teigimu, informacija turėtų pasinaudoti šveitimo institucijos, nes suvokimą reikia ugdyti tam, kad keistųsi mūsų žmonių požiūris. „Didelis mūsų vyrų mirtingumas iš esmės yra dėl išorinių priežasčių – dėl elgsenos. O kas yra elgsena? Tai ugdymo ir auklėjimo rezultatas. Manau, tikrai daug daugiau dėmesio šito tyrimus rezultatams turėtų skirti tėvai“, – įsitikinęs profesorius.