Per 100 prekybos centrų valdančios "Norfos mažmenos", jos tiekėjos "Rivonos" pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis, atrodo, pastaruoju metu daugelį savo problemų imasi spręsti per jo tribūna tapusį "Lietuvos rytą".

Gynėsi nedarantis įtakos

Išgirdęs jam nepalankų Vilniaus apygardos teismo (VAT) verdiktą, D.Dundulis teisėjo sprendimą  "Lietuvos ryte" pavadino pasityčiojimu.

Atrodo, kad į turtingiausių šalies verslininkų dešimtuką patenkančiam D.Dunduliui buvo netikėta žinia, kad iš jo įmonių už parduotus mažesnius, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, sklypus priteista ieškovui sumokėti apie 7 mln. litų.

Kai bylinėjimosi maratonas artėjo prie finišo, likus vos trims dienoms iki VAT verdikto, "Lietuvos rytas" išspausdino straipsnį, kuriame pareikšta, kad "teisėjai tiesia raudoną kilimą aferų meistrui", įvardytas ir verdiktą turintis priimti teisėjas Dainius Rinkevičius ir, nors sprendimo dar nebuvo, aptarinėta byla ir jos aplinkybės.

D.Dundulio ir jo tribūna virtusio dienraščio sąsajos – akivaizdžios. Šis verslininkas yra didelės, turinčios solidžius finansinius resursus "Norfos" valdybos pirmininkas. "Norfa" reklamuojasi "Lietuvos ryte". Net kelis puslapius užimanti "Norfos" grupės įmonių reklama buvo paskelbta ir tame dienraščio numeryje, kuriame išspausdintas teisėsaugą su žemėmis maišantis straipsnis. Suprantama, tokios apimties reklama galėtų kainuoti ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

D.Dundulis – ir "Lietuvos ryto" krepšininkų rėmėjas. Didelę krepšinio klubo biudžeto dalį sudaro šio verslininko per su juo susijusias įmones skiriama parama, tačiau "Lietuvos ryto" klubo interneto svetainėje apie tokį rėmėją nėra skelbiama.

Peršasi klausimas: ar D.Dundulis už tokį savo dosnumą kartais negavo galimybės prieš lemiamą teismo posėdį viešai paskleisti jam naudingą nuomonę? "Norfą" aktyviai reklamuojančio "Lietuvos ryto" puslapiuose besiliejant D.Dunduliui palankiems straipsniams, pats verslininkas gynėsi nedarąs įtakos "Lietuvos ryto" publikacijų turiniui.

Apdrabstyti purvais

"Lietuvos ryto" straipsnius Vilniaus apygardos teismo teisėjai įvertino kaip akivaizdų bandymą jiems daryti spaudimą.

"Kai toks straipsnis pasirodo prieš paskelbiant sprendimą, tai yra akivaizdus spaudimas teismui. Kitaip nė nepavadinsi", – sakė D.Dundulio ir "Lietuvos ryto" taikiklyje atsidūręs VAT teisėjas D.Rinkevičius.

Jam pritarė ir VAT pirmininko pareigas laikinai einanti Alma Urbonavičienė. "Tai yra savotiškas poveikis teismui, nagrinėjančiam bylą. Be jokios abejonės, teisėjai jaučiasi nepatogiai, bet kiekvienas stengiasi nuo tokių publikacijų atsiriboti. Kitaip būtų iš viso sudėtinga priimti sprendimą", – teigė laikinoji teismo pirmininkė.

Teisėjai jau įpratę prie nuolatinio viešai jiems daromo spaudimo, tvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką pavaduojantis šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis. Pasak jo, įstatymų, nekaltumo prezumpcijos ir teisėjų darbo supratimo kultūra jau daug metų gana žema. Tad ar galima būti tikriems, kad su žemėmis maišomų teisėjų sprendimai – nešališki ir teisingi?
"Kai dar dirbau teisingumo ministru, sakydavau, kad ant palinkusio karklo visos ožkos lipa. Jei teisėjų pareigas atliekame, turime būti pasiruošę tokioms situacijoms ir kiek įmanoma mažiau į jas reaguoti", – sakė J.Prapiestis.

Nusprendė ignoruoti

D.Rinkevičius neslepia: teismas svarstė, kaip pasielgti. Nusprendė, kad solidžiausia ignoruoti bandančiuosius išgąsdinti teisėjus ir tiesiog nereaguoti į išpuolį spaudoje.

"Aišku, tokioje situacijoje teisėjas negali jaustis gerai. Bet nusišalinus nuo bylos būtų parodyta, kad toks spaudimas Lietuvoje galimas. Tai būtų dar blogiau. Teko priimti sprendimą byloje. Publikacija jam neturėjo jokios įtakos. Bet kokiu atveju sprendimas būtų buvęs toks pat", – teigė D.Rinkevičius.

Teisėjas pripažįsta, kad su tokiu puolimu per savo darbo praktiką susidūrė pirmą kartą.

"Neatsimenu, kad prieš pat sprendimo paskelbimą apie jį jau rašytų. Būna, kad nepatenkintasis paskelbtu sprendimu užsako straipsnį. Tada viskas aišku, žmogus turi teisę išsakyti nuomonę, komentuoti. Bet "Norfa" yra reklamos užsakovė "Lietuvos ryte", turbūt tuo ir naudojasi. Tokiu būdu gal bando daryti kažkokį poveikį, bet teisingumą Lietuvoje vis tiek vykdo teismai, o žmonės atsirenka, kas yra kas", – išankstinis puolimas nestebina D.Rinkevičiaus.

Akmuo į prokurorų daržą

Viešoms manipuliacijoms teisėjais, kai bandoma nulemti sprendimus bylose, tašką galėtų padėti ne tik prokuratūra, bet ir Žurnalistų sąjunga, mano Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J.Prapiestis.

"Ne kartą pats asmeniškai kreipiausi į prokurorus dėl spaudimo teismui, deja, nieko. Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet ir tas nutrauktas. Galbūt reikėtų prokurorams kitaip vertinti, kas iš tiesų yra viešasis interesas? Jei prokurorai imtųsi ginti nepagrįstai užpuolamus, kritikuojamus teisėjus ir tai vertintų kaip nusikalstamą veiką, galbūt atsargiau visi elgtųsi?

Žurnalistų sąjungai irgi reikėtų užimti poziciją, raginančią žurnalistus vengti reportažų, kai pažeidžiama nekaltumo prezumpcija ir, tiesiogiai ar ne, bet iš esmės yra kišamasi į teismų darbą", – įsitikinęs J.Prapiestis.

Pabūgo spaudimo?

Policijos tyrėjai, prokurorai ir šį kartą neparodė noro aiškintis, kas ir dėl ko bandė paspausti teisėjus.

"Serneta" kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti straipsnio "Lietuvos ryte" pasirodymo aplinkybes, o su juo susijusius asmenis – D.Dundulį, dienraščio vadovus ir žurnalistę patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Nors patys teisėjai publikaciją įvertino kaip bandymą jiems daryti spaudimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 6-ojo policijos komisariato tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškusi, esą negalima daryti išvados, kad straipsniu buvo trukdoma teisėsaugai: "Lietuvos ir Europos teisės aktai įtvirtina teisę kiekvienam asmeniui viešai kritikuoti valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą, o straipsnio teiginius reikia vertinti kaip subjektyvią autorės nuomonę."

Šis policijos komisariato tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Prokurorai irgi pakėlė aukštyn rankas: nedrįso kelti bylos teisėjams šešėlį metusiam verslininkui ir jo šalininkui.

Galbūt jie pabūgo tokio spaudimo, kokį per "Lietuvos ryto" puslapius iš D.Dundulio patyrė netgi ne žemiausios instancijos Vilniaus apygardos teismo teisėjai?