Kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui kaimyninėje Baltarusijoje, netoli nuo sienos su Lietuva, Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu imasi visų priemonių, kad būtų užkirstos bet kokios galimybės šia liga užsikrėsti laukiniams gyvūnams – šernams. Nuo jų gali užsikrėsti ir kiaulės, o tai skaudžiai atsilieptų šalies ūkiui.

Rizika ligai plisti yra labai didelė, nes afrikinio kiaulių maro virusas ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose, jis gali būti perduotas gyvūnų kontakto metu, be to, jį gali platinti erkės. Mūsų šalyje šernų populiacija yra labai gausi, todėl bet kokia užkrečiama liga tarp jų gali labai greitai ir lengvai išplisti.

„Jau turime karčią ir skaudžią patirtį, kai prieš 20 metų, 1994-1996-aisiais, nuo siautusio maro šalyje krito daugybė šernų – kai kuriose vietovėse net daugiau kaip 80 proc. Tai rodo, kaip greitai ta liga plinta ir kokia grėsmė gali kilti kiaulininkystei, o kartu ir mūsų ekonomikai. Todėl šiandien privalome būti itin budrūs ir skubiai reaguoti kilus net menkiausiam įtarimui“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Viena svarbiausių prevencijos priemonių šernams nuo maro apsaugoti – sumažinti jų populiacijos gausą. Todėl ministras šiandien pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir panaikino kai kuriuos šernų medžioklės apribojimus. Šis ministro įsakymas įsigalios artimiausiu metu, kai tik bus paskelbtas „Valstybės žiniose“.

Aplinkos ministerijos pavedimu regionų aplinkos apsaugos departamentai kreipėsi į medžiotojų būrelius ir klubus ir rekomendavo sumažinti šernų bandas, ypač pasienio su Baltarusija ir Rusija zonose. Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir Ignalinos rajonuose medžioklės plotus turintys būreliai prašomi suaktyvinti šernų medžiokles. Taip pat visiems medžiotojams primenama, kad medžiojant šernus privalu griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų.

Aplinkos ministerija prašo ne tik medžiotojų, bet ir visų gamtos mylėtojų, miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius nedelsiant pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti aplinkosaugininkams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.