Laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Rimantas Jonas Dagys tikina penktadienį apsisprendęs nedalyvauti naujai formuojamos Vyriausybės darbe. Nors premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad vietoj R.J.Dagio ministru skirti konservatorių Donatą Jankauską nusprendė pasitaręs su Prezidente, R.J.Dagys sako, kad nebūti ministru nusprendęs jis pats.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodoma, kad „ministro savanorišką apsisprendimą nulėmė pastarųjų savaičių įvykiai, kai pradėta svarstyti mažinti socialines išmokas, taip pat per susitikimą su Prezidente išsakyti jos lūkesčiai ministrui“. Ministerija taip pat pateikia interviu su ministru R.J.Dagiu.

Ministre, apsisprendėte nedalyvauti naujai formuojamos Vyriausybės darbe. Tai galutinis jūsų sprendimas? 

Be abejonės. Savo apsisprendimą suderinau su Premjeru Andriumi Kubiliumi, ant kurio pečių gula didžiausia atsakomybė už šalį. Ne kiekvienas politikas prisiimtų tokią atsakomybę, kurią prisiima Premjeras, nors kai kur mūsų nuomonės, sprendžiant socialines problemas ekonominiu sunkmečiu, šiek tiek ir išsiskyrė. Dirbdamas ministru dariau viską, kad socialinė sritis būtų maksimaliai apsaugota nuo „karpymų“.

Prieš nusprendžiant mažinti pensijas, motinystės išmokas ar pokaryje už laisvę kovojusių žmonių papildomas pensijas, reikia būti visiškai tikram, kad jokio kito pasirinkimo nėra. Vyriausybė jau dabar nusprendė eiti solidaraus mažinimo visoms sritims keliu. Šiam sunkiam laikotarpiui įveikti nėra iš anksto paruoštų receptų. Tiesiog kai kuriais klausimais siūliau atsargesnius sprendimus, siekiant išsaugoti socialinę rimtį. Galbūt aš klystu. Laikas parodys. Tai nereiškia, kad nepalaikau Premjero. Mūsų koalicija dirba sunkiu laikotarpiu. Premjerui tenka didžiulė našta išvesti šalį iš krizės. Tikiu, kad mums visiems padedant jam pavyks.

Ar atsisakydamas dalyvauti naujos Vyriausybės darbe jaučiate kokį nors kartėlį?

Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, atsidūrė netradicinėje ir neeilinėje situacijoje, kur krizės padarinius ir jos trukmę neįmanoma prognozuoti. Bendrų viso Vyriausybės kabineto pastangų, dialogo su visuomene dėka, Lietuvai pavyko iš esmės išsaugoti socialinę rimtį visuomenėje. Dėl to šalis neįkrito į dar gilesnę ekonominę duobę.

Priešingu atveju šalia jos turėtume dar ir politinę krizę, kuri neišvengiamai paliestų kiekvieno žmogaus gerovę, nes užvilkinus nepopuliarius sprendimus, vėliau reikėtų priimti dar skausmingesnius sprendimus.

Esu įsitikinęs, kad dirbant ne tik Vyriausybėje, bet ir kitur galima įgyvendinti svarbius socialinės srities sprendimus.

Kokių palyginimų jums kyla, kai dabar pagalvojate apie socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas?

Tai tikra parako statinė ir ne kiekvienas politikas gali ryžtis užimti šį postą. Čia reikia didelės ištvermės ir išmanymo, nes labai lengva pažeisti žmonių, kuriems gyvenimas nėra lengvas, likimus. Reikia, mokėti įsiklausyti į oponentų nuomonę, tačiau išlikti principingu, ypač dirbant koalicinėje Vyriausybėje.

Kokius išskirtumėte svarbiausius nuveiktus darbus?

Tų darbų santrauką pateikiau Prezidentei. Paketo apimtis - 83 puslapiai ir ten iš tikrųjų yra viskas surašyta. Pasikartosiu, kad svarbiausias pasiekimas - socialinis stabilumas, kurį per šią krizę laikau neįkainojama Lietuvos vertybe.

Tikrai džiaugiuosi, kad nepaisant įvairių provokacijų, sugebėjome visuomenėje išlaikyti rimtį. Iš tokių apčiuopiamų dalykų galiu įvardinti Seime priimtą Užimtumo rėmimo, Darbo kodekso pataisas ir kitus teisės aktus, aktyviai pradėtą įgyvendinti šeimos politiką. Taip pat pradėtą Lietuvos darbo biržos sistemos pertvarką, jos darbo efektyvinimą. Juk nedarbui išaugus iki 200 tūkst. bedarbių, Lietuvos darbo birža sugebėjo įdarbinti per 70 tūkst. bedarbių. Tai pavyko padaryti perskirsčius lėšas. „Sodros“ struktūrinė peržiūra, kuriai jau esame paruošę galimus sprendimus, matyt, bus kito ministro veiklos sfera.

Būdamas ministru atkakliai siekiau sugražinti pagarbą šeimai. Jau vyksta plati nacionalinio susitarimo visuomenėje diskusija dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo. Mūsų iniciatyva paskelbti „Šeimos ambasadoriai“, kurių ratas vis plečiasi. Tikiu, kad Tėvynės sąjunga padarys viską, kad tradicinės šeimos vertybės mūsų šalyje būtų puoselėjamos.

Tačiau esminis darbas, kurį sau pačiam užsirašiau - kiek leido jėgos, tiek apsaugojau labiausiai krizės paliestus žmones nuo dar didesnių nemalonumų. Šį darbą pratęsti linkiu kitam ministrui.

Vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pradėjote per ekonominę krizę, kai įmonės ėmėsi masiškai atleisti darbuotojus, daugėjo socialinių išmokų gavėjų, brendo įtampa visuomenėje. Kodėl visgi ryžotės vadovauti šiai institucijai?

Aplinkybės iš tikrųjų buvo labai nepalankios, bet žinojau, kad per sunkmetį pirmiausia turi vykti nuolatinis dialogas su visuomene. Kitaip valdžiai būtų per daug sunku dirbti. Be to, politinę karjerą pradėjau nuo profesinių sąjungų priešaušrio, todėl ta patirtis irgi labai pravertė prieš ryžtantis užimti tokį atsakingą postą.

Dėkoju daugeliui nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių profesines sąjungas, darbdavius, neįgaliuosius, šeimos vertybes ginančias organizacijas, pensininkų organizacijų ir jaunimo atstovams bei visiems socialiniams partneriams už išreikštą palaikymą, norą kartu siekti gerų sprendimų šiuo sudėtingu šaliai laikotarpiu.