Darbo rinkos ekspertai tvirtina, kad žmogus, kuris negali susirasti darbo, darbdavių nedomina, nes jie nori tik sėkmingų ir perspektyvių darbuotojų. Teigiama, kad tokių žmonių Darbo biržoje ieškoma retai, o šios įstaigos paskirtis tapo tik tvarkyti dokumentus ir skirti pašalpas. Tačiau Darbo biržos atstovai ginasi, kad jiems pavyksta įdarbinti ne tik žemiausios grandies nekvalifikuotus darbuotojus, bet ir puikius specialistus, o tarp darbo pasiūlymų galima rasti net tokių, kur siūlomas atlyginimas siekia 4000 litų.

„Jei nesugeba susirasti darbo, jam kažkas yra blogai“

Darbo rinkos ekspertas, personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ vystymo direktorius Andrius Francas sako, kad pats dažnai juokauja, jog darbdaviams įdomūs tik tie žmonės, kurie yra patenkinti savo darbu. Tai, anot rinkos eksperto, darbdaviui parodo, kad toks sėkmingas darbuotojas kompanijai gali atnešti daugiau naudos.

„Darbdavys nenori tų žmonių, kurie yra Darbo biržoje, kadangi jeigu žmogus nesugeba susirasti darbo, reiškia, kad kažkas jam yra blogai. Normalus žmogus turi stengtis susirasti darbą kuo greičiau. Aišku, tikrai nespjauname į žmones, kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi darbo. Būna, kad kompanijos bankrutuoja, nemoka atlyginimo, nors specialistas yra labai geras. Tai mes tikrai tuos žmones įvertiname ir stengiamės jiems siūlyti darbą“, – tikina A. Francas.

„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad norėdami susirasti gera specialistą, darbdaviai dažnai vykdo „galvų medžioklę“.

„Tai daugiausia asmeninis bendravimas. Pirmiausia metai iš metų kaupiamos ryšių bazės ir jau žinai, kad jeigu tau reikia kažkokios srities specialisto, tai žinosi, kokioje įmonėje [jo ieškoti], kas jis toks ir pan.“, – tvirtina R. Karavaitienė.

Anot darbo rinkos ekspertų, gerų specialistų ieškantys darbdaviai į Darbo biržą kreipiasi retai.

„Darbo biržai yra [priskiriamas] dokumentų tvarkymas ir pašalpų mokėjimas. Mes bendraujame su įvairiausiais ieškančiais darbo asmenimis, pasikalbame, pasiklausinėjame, ką jie mano apie Darbo biržą. Apie ją negalvojama kaip apie darbą siūlančią įstaigą. Tai yra daugiau formalumų sutvarkymas. Žmonės darbo ieško patys, savais kanalais“, – sako „CV-Online“ marketingo vadovė.

Ji mano, kad Darbo biržos pagrindinė problema yra ta, kad jos darbuotojams trūksta vidinės motyvacijos iš tikrųjų padėti darbo neturinčiam asmeniui susirasti tinkamą darbo vietą.

„Ta struktūra nemotyvuoja dirbti su kiekvienu ieškančiu darbo. Gal užkrauta per daug pašalinių funkcijų, kurios trukdo tiesioginiam darbui. Nes vien tas dokumentų pildymas atima daug laiko. Ir nėra paskatinimo: ar įdarbinau, ar neįdarbinau, niekas nesikeičia, tai kam stengtis?“ – LRT.lt sakė R. Karavaitienė.

Darbo biržos darbuotojams vykdoma motyvavimo sistema

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė sako, kad įstaiga vykdo sėkmingą bedarbių asmenų įdarbinimą, tačiau dažniausiai visuomenė atkreipia dėmesį tik į nesėkmingus atvejus.

„Darbo birža gali suteikti įvairių darbo rinkos paslaugų, pradedant informavimu, konsultavimu, pagalba išmokstant darbo paieškos būdų, baigiant subsidijuojamu arba remiamu įdarbinimu, profesiniu mokymu.

Per šių metų aštuonis mėnesius buvo įdarbinta beveik 130 tūkstančių darbo ieškančių asmenų, dauguma iš jų tikrai puikūs specialistai.

Darbo birža aptarnauja apie 70 proc. šalies darbdavių. Vien šiandien mūsų duomenų bazėje 212 laisvų darbo vietų specialistams su aukštuoju universitetiniu ir 217 su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu. Taip pat darbdaviai vis dažniau siūlo didesnį atlyginimą, pavyzdžiui, šiuo metu per 200 darbo vietų skelbimų nurodytas atlyginimas – 4000 Lt“, – tikina Darbo biržos atstovė.

Ji pasakoja, kad nuo šių metų liepos 1 dienos eksperimento tvarka Kaune, Alytuje ir Marijampolėje pradėta diegti tokia darbuotojų motyvavimo sistema, kai darbo užmokestis priklausys nuo to, kiek jis žmonių įdarbins.

„Tarpininkas turi nustatytą užduotį, kad per ketvirtį turi įdarbinti tam tikrą skaičių žmonių. Jei jis įdarbina daugiau negu nustatyta užduotis, yra paskaičiuojamas priedas prie darbo užmokesčio. Žodžiu, tas specialistas, kuris daugiau žmonių įdarbins, galės uždirbti daugiau“, – pasakoja D. Liugienė.

Darbo biržos atstovė pabrėžia, kad rugpjūčio mėnesį įdarbinimas padidėjo.

„Šių metų rugpjūtis išsiskiria tuo, kad [žmonių įdarbinta] buvo apie 13 procentų daugiau negu liepą. Bet šis padidėjimas siejamas ne tik su ta motyvavimo sistema. Kažkiek įtakos daro gerėjanti ekonominė situacija ir, iš kitos pusės, Darbo biržos elgsena: geresnis santykis su darbdaviais, didesnis siekis įdarbinti“, – tikina Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja.

„Iš tikrųjų tas įvaizdis, kad Darbo biržoje yra registruojami tik nemokantys, negalintys įsidarbinti ir niekam tinkami, yra pakankamai klaidingas“, – priduria ji.

Ieško pigios darbo jėgos

Kalbėdama apie bendrą įdarbinimo kultūrą Lietuvoje, „CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė pabrėžia, jog labai trūksta pagarbos tam asmeniui, kuris ieškosi darbo.

„Darbdavys dar žiūri į darbuotoją daugiau kaip į naudos nešėją, bet ne lygiavertį partnerį. Tas truputį trukdo, nes būna taip, kad darbuotojas, kuris kuria pridėtinę vertę įmonei, ne visada yra labai vertinamas. Ir nelabai stengiamasi jį išlaikyti“, – LRT.lt sakė R. Karavaitienė.

Ji mano, kad tokia situacija turi keistis ir ragina sekti užsienio kompanijų pavyzdžių, kur darbuotojai yra labiau vertinami. „Žmonės, kurie išvažiuoja į užsienį, čia atsiveža tą gerąją patirtį – tai, ką jie pamatė santykiuose tarp darbdavio ir darbuotojo užsienyje. Užsienio kapitalo įmonės, kurios steigiasi Lietuvoje, taip pat rūpinasi įmonės kultūra, bendravimo kultūra“, – sako marketingo vadovė.

Kartais siųsdami CV tiesiog bando laimę

Anot „Alliance for Recruitment“ vystymo direktoriaus A. Franco, kiekviena įmonė pasirenka skirtingas strategijas ieškant tinkamo darbuotojo.

„Yra kompanijų, kurios dirba tik su personalo paieškos kompanijomis. Dirbant su jomis, privalumas yra tas, kad jų darbuotojai per dieną pamato labai daug žmonių, žymiai plačiau žino rinkos situaciją. Kitais atvejais kai kompanijos turi personalo skyrius, kurie patys tas personalo paieškas rengia. Kartais naudojasi Darbo biržos paslaugomis“, – pasakoja A. Francas.

Pasak R. Karavaitienės, viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama ieškant tinkamų darbuotojų, yra ta, jog savo CV siunčia tokie kandidatai, kurie neturi patirties toje srityje, o tik bando laimę įsidarbinti. „Tai atsiranda tokia problema, kad [darbdaviai] CV gauna, bet rinktis nėra iš ko“, – teigia „CV-Online“ marketingo vadovė.