Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, profesorius Vytautas Mizaras.

Pasak teisininko, susijungdamos arba prisijungdamos partijos nei persitvarko, nei likviduojasi – jos reorganizuojasi.

Pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, reorganizacija neužkerta kelio į valstybės biudžeto pinigus.

„Civilinio kodekso terminologijos prasme dabar vyksta reorganizavimas – susijungimas dviejų partijų. Susijungus arba reorganizavus juridinį asmenį, jo, koks jis buvo iki tol, nelieka, o atsiranda naujas juridinis asmuo. Tai reorganizavimas, bet ne pertvarkymas ar likvidavimas“, - sakė V. Mizaras.

Pasak V. Mizaro, pertvarkymas reiškia juridinio asmens formos pakeitimą. Griežtąja prasme Darbo partija persitvarkytų jeigu iš politinės partijos taptų, tarkime, asociacija.

„Gali būti toks atvejis, nors kol kas teorinis, nes taip dar nebuvo, kad politinė partija būtų pertvarkoma, pavyzdžiui, į asociaciją. Viešam juridiniam asmeniui egzistuoja tik draudimas būti pertvarkomam į privatų – tarkime, į uždarą akcinę bendrovę“, - teigė profesorius.

Juridinio asmens likvidavimas reiškia, kad juridinio asmens nelieka.

„Matyt, dėl to taip ir numatyta: jeigu politinė partija pertvarkoma į kitą teisinę formą, tarkime, asociaciją, arba jeigu ji likviduojama, tada logiška numatyti, jog tokiu partija atveju netenka teisės gauti asignavimų iš valstybės biudžeto. Bet nėra tokios išimties numatyta reorganizavimo atveju – matyt, dėl to, kad reorganizavimas reiškia, kad vietoje vieno ar kelių juridinių asmenų bus įsteigtas kitas juridinias asmuo, kuris perims politinių partijų visą veiklą, kartu – teises ir pareigas“, - sakė V. Mizaras.

Dėl šios priežasties į vieną partiją susijungę „drabiečiai“ ir „tvarkiečiai“ būtų traktuojami kaip Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ teisių perėmėjai ir galėtų pretenduoti į valstybės biudžeto asignavimus.

Abejonių dėl susijungusios partijos galimybių pretenduoti į valstybės biudžeto dotacijas kilo dėl to, kad 2010 m. Seimas priėmė naujos redakcijos Politinių partijų partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kuriame atsirado nauja nuostata, kad teisę į valstybės biudžeto asignavimus turi politinės partijos, kurios „atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra“.

Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ paskelbė apie partijų susijungimą – tam jau pritarė abiejų partijų prezidiumai ir tarybos, tačiau dėl konkrečių jungimosi sąlygų turi susiderėti darbo grupės. Galutinį sprendimą dėl susijungimo turės priimti abiejų partijų suvažiavimai.

Partijoms susijungus kyla grėsmė, jog Darbo partija, kaip juridinis asmuo, gali išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors fizinių asmenų – partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, buvusios centrinės būstinės vadovės Vitalijos Vonžutaitės, vicepirmininko Vytauto Gapšio ir buvusios finansininkės Marinos Liutkevičienės padėtis nuo to nelengvėja.

Prokuroras Saulius Verseckas anksčiau yra sakęs, kad tuo atveju, jei jungiantis politinėms jėgoms Darbo partijoms, kaip juridinio asmens neliktų, atsakomybės Darbo partija galbūt ir išvengtų.

Susijungimo atveju du juridiniai asmenys nutraukia savo veiklą ir įsteigia naują juridinį asmenį. Naujas juridinis asmuo baudžiamosios atsakomybės už Darbo partiją gali ir išvengti.