Klaipėdos meno bibliotekos galerijoje paroda „Miestas prie jūros“ savo vienerių metų gyvavimo sukaktį mini fotografijos mėgėjų klubas "Fotoburė“.

Nekomercinė   Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus dailės galerija mielai priglaudžia tuos, kurie neranda vietos prestižinėse miesto parodinėse erdvėse.

 Šį kartą jauki Meno skyriaus galerija kviečia aplankyti nuotaikingą fotografijos ekspoziciją „Miestas prie jūros“, kurią parengė fotografijos mėgėjų klubas "Fotoburė“.

Štai kaip viska prasidėjo. Praėjusių metų rudenį du žmonės ramiai vaikštinėjo pajūriu, fotografavo mums, klaipėdiečiams, taip įprastą, tačiau vis dar stebėtinai viliojantį ir kintantį jūrinį peizažą ir svajojo. Apie ką? Apie tai, kad tokių fotografuojančių svajotojų uostamiestyje daug ir, matyt, atėjo laikas juos suburti. Paprasta, nenauja, bet entuziastinga idėja gan greitai virto aktyvių fotografuojančių miesto patriotų „būreliu“. Kaip sakė klubo narė Renata: „Mes visi apsėsti jūra. Horizonto vaizdas giliai įsirėžė atmintin, o mūsų gyslomis teka kitoks kraujas, tad vienaip ar kitais mūsų kūryboje jūros motyvas išlieka gajus. Tai nepakeičiama ir nekintama“.

"Fotoburė" įsikūrė 2009 m. spalio 1 d. Šiuo metu klubas vienija virš 20 fotoentuziastų. Klubo nariai - skirtingų specialybių ir amžiaus žmonės, tačiau turintys tą pačią aistrą fotografijai. Per vienerius klubo gyvavimo metus, būdami tiesiog nepadoriai socialiai aktyvūs, klubo nariai dalyvauja įvairiose kūrybinėse misijose.

Nors klubo nariai nevadina savęs fotografijos profesionalais, tačiau tada, kai hobis perauga šios sąvokos supratimo ribas, kai fotografija yra menas ir gyvenimo būdas, kame yra profesionalumo ribos, ir ar jos iš viso yra? Amžių tėkmėje nuolat kintantis menininko statuso apibrėžimas, įvaizdis, funkcija, įtaka tautos kultūriniam gyvenimui, nuolat trina ribas tarp „mėgėjų“ ir oficialiosios meninės bendruomenės. Juolab, kad šiandienos kūrybiškai laisvame Vakarų meno pasaulyje vis mažesnė reikšmė teikiama meno kūrinio autorystei, kaip savaiminę vertybę išskiriant patį meno kūrinį.

Šiandieninė fotografija laikoma atskira meno šaka, tačiau jos gimimas bei raida buvo įtakotas ne meno, o mokslo. Po ilgų eksperimentų fotografijai atsirasti padėjo chemija ir optika. XIX amžiaus pradžioje tyrinėjant camera obscura  bei cheminių elementų sąveiką užfiksuoti pirmieji, nors ir trumpalaikiai atvaizdai. Visą XIX amžių buvo atliekami fotografijos eksperimentai: N. Niepso heliografija, H. Foxo Talboto kalotipija, Daguerro dagerotipija, L. Desire Blanquarto- Evrardso albuminis atspaudas ant popieriaus.

   Klubo nariai taip pat neapsiriboja tik sielai mielo vaizdo fiksavimu, objektų paieška ar nauju jų interpretavimu. „Fotoburė“ vienija žmones, kuriems fotografija yra aistra, kurie ieško vis naujų fotografavimo galimybių, kompozicinių niuansų, išbando pačiais įvairiausias technikas ir priemones. Visus juos vienija vaizduotė, smalsumas ir širdis.

   Klubo fotografai taip pat mielai dalinais savo patirtimi su vaikais. Su E.Balsio menų gimnazijos moksleiviais kūrybinės akcijos „Trys meno dienos“ metu  „Fotoburės“ nariai iš parankinių priemonių gamino kamerą obskurą (fotoaparato prototipas), supažindino moksleivius su pinhole fotografija ir senąją fotografo laboratorija, dvelkiančia ryškalais, fiksažais.

„Visos fotografijos yra memento mori “, anot Susanos Sontag.

Klaipėda – vienas didžiausių Lietuvos miestų ir vienintelis šalies uostamiestis, turintis tiek savitą geografinę padėtį, tiek kultūrą. Didmiestis prie jūros, dvelkiantis vasaros nuotaikomis, pakrantės smėliu ir pušynais, kur, lyginant su sostine, mažesni automobilių ir didesni poilsiautojų srautai

„Fotoburės“ nariai šiandien palieka indėlį miesto įvaizdžio paieškose, kūrime, saugojime, atskleidžia ne tik reprezentacinį, bet ir kasdienį miesto veidą. Fotokameros entuziastai neapsiriboja vienu pamėgtu siužetu ar rakursu, bet apima nemažai miesto ir jo apylinkių, neretai sujungdami miestą su gamtine aplinka. Klaipėdos miestovaizdžio fotografija jiems neatsiejama nuo miesto krantus skalaujančio vandens bei būdingų uostamiesčiui elementų. Klaipėda –„laisvu stiliumi“ Taip neretai pristatomas Lietuvos uostamiestis. „Laisvu stiliumi“ derėtų vadinti ir „Fotoburės“ parodą „Miestas prie jūros“. Lakoniškas temos pavadinimas leidžia plačiai manevruoti siužetais: nuo chrestomatinių Klaipėdos vaizdų iki stambaus plano kelto per Kuršių marias fragmento.

   Renata Sondaitė meistriškai žaidžia detalėmis, Viktorija Radavičienė įamžina klasikinį miestovaizdį,  Algirdo Dėringio molas ar jūros vartai paryškinti romantišku saulėlydžio atspalviu. Ernestas butikis parodoje eksponuoja realistinį plačiaformatį Baltijos jūros vaizdą, patraukiantį detalumu, Dalia Palilionienė romantizuoja jaukios žiburių šviesos sušildytą uostą. Valdo Ančerio fotografija išsiskiria tiek netikėtu kompoziciniu montažo sprendimu, tiek estetiškai patraukliu eksponavimo principu.

Parodos ekspozicijoje išsiskiria Lino Būdavo fotografijos, demonstruojančios tiek technikos išmanymą, tiek akivaizdžią meninę nuojautą. Šiose fotografijose gerai pažystami siužetai suspindi naujomis spalvomis, transformuodami realybės atvaizdus, sukurdami švelnią, lyrišką nuotaiką.

Paroda „Miestas prie jūros“ atskleidžia platų fotografų pasaulėjautos spektrą, pagrįsta meniniais ieškojimais, technikos išmanymo ir fantazijos derme.

Džiugu ir tai, kad mieste pakanka iniciatyvos rengti vadinamųjų „mėgėjų“ darbų parodas. Smagu, kad šiandieninėje meninėje erdvėje, dažnokai laviruojančioje nuo pretenzingos klasikos iki kraštutinio konceptualizmo, atsiranda vietos žmogiškam hobiui. Nekreipiant dėmesio į diplomus ar statusus. Kuriantis ir besidalinantis savo kūryba žmogus šiandien gali tapti atgaiva pragmatiškai pesimistiškai visuomenei, o mylintis savo miestą ar gamtą pilietis – guodžiančia atsvara Jungtinės Karalystės privalumus aukštinančiam klajūnui.