Prezidentė Dalia Grybauskaitė nenori įvardyti savo pozicijos dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kol sprendimo nėra priėmusi Vyriausybė, sako jos patarėjas Nerijus Udrėnas.

„Svarstant branduolinės energetikos plėtrą, prezidentė konkrečiai savo pozicijos nenorėtų įvardyti šiuo metu, nes Vyriausybė turi apsispręsti ir kartu siekti apsisprendimo pagrindu pasirašyti platesnį nacionalinį susitarimą dėl energetikos, taip maksimaliai depolitizuojant energetikos sektorių ir užtikrinant ilgalaikių strateginių tikslų energetikoje įgyvendinimą“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė N. Udrėnas.

Kartu jis pabrėžė, jog branduolinė energetika užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgame laikotarpyje, tačiau ji būtų tik vienas iš galimų scenarijų, siekiant apsirūpinti elektros energija.

„Branduolinė energetika, išlikdama šalies energijos balanse, neabejotinai užtikrintų didžiausią energetinį saugumą ilgame laikotarpyje, tačiau tokio projekto finansavimo, struktūros, valdymo sprendimai turi būti detaliai aptarti tiek politiniame, tiek visuomeniniame lygyje, o, prezidentės nuomone, Lietuvos piliečiai turi gauti objektyvią, aiškiai suprantamą informaciją apie projekto naudą valstybei, jos ekonomikai, kiekvienam iš mūsų“, - kalbėjo patarėjas.

„Vienokiu ar kitokiu atveju, svarbu turėti realų įgyvendinamą planą - kaip Lietuva galės užtikrinti  konkurencingą ir patikimą elektros energijos tiekimą ateinantiems 50 metų iš dabar aiškių, turimų, patikrintų technologijų“, - sakė N. Udrėnas.

Jis svarstė, jog politiškai nusprendus dėl energetikos vystymo krypčių, apie projektų įgyvendinimo detales galėtų spręsti konkrečios įmonės.

„Pavyzdys, kaip tą Suomija vykdo, yra gana pamokantis. Valstybė pernelyg nesikiša į projektų įgyvendinimo pusę, bet užtikrina tinkamą reguliavimą, priežiūrą, ir palieka įmonėms veikti. Taip galbūt (tiktų - BNS) ir šiam atvejui - būtų aiškus politinis apsisprendimas dėl krypčių energetikos vystymo, o konkrečius projektus, kaip juos įgyvendinti, (būtų galima - BNS) palikti įmonėms spręsti, tiek Lietuva turi stiprias įmones, tiek Latvija, Estija, ir kiti regioniniai partneriai, taigi, įmonių lygyje būtų galima apsispręsti dėl konkrečių detalių“, - sakė N. Udrėnas.