Tikrina pasirinktinai

Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės direktorių pavaduojančio Arnoldo Berčiūno, kroviniai, atgabenti į Lietuvą iš trečiųjų šalių, tikrinami rizikos analizės pagrindu.

Tai yra vertinama visa apie krovinį ir jo gabentoją turima informacija, tada nusprendžiama, tikrinti siuntą arba krovinį ar ne. Kartais tikrinami tik krovinio dokumentai.

Dalis krovinių ir siuntų visai netikrinama.

Palangos oro uoste nei prekės, nei pašto siuntos į lėktuvus nekraunamos. Čia atvykstančiais lėktuvais skraidinami tik keleiviai.

Pasak Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo, Tarptautinės jūrų perkėlos laivuose muitininkai keleivių paprastai netikrina, nebent pareigūnai turėtų informacijos apie keleivius ar transporto priemones, kuriomis gali būti gabenama neleistinų daiktų.

Dažniausiai veža eurus

A. Berčiūnas pasakojo, kad keliaujantieji į Rusiją ar Baltarusiją dažniausiai muitininkų nutveriami gabenantys į šias šalis nedeklaruotų eurų.

Mat reglamentas numato, kad galima vežtis tik savo reikmėms būtiną eurų sumą, dienai tai yra 50 eurų.

Kitos valiutos kiekis nėra reglamentuotas, yra tik prievolė deklaruoti pinigus, viršijančius 10 tūkst. eurų atitikmenį.

Iš atminties A. Berčiūnas paminėjo pastarąjį atvejį, kai į Rusiją vykęs žmogus nedeklaravęs vežėsi apie 10 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu muitininkai sulaiko į Rusiją ar Baltarusiją gabenamų automobilių ir kitų sankcionuotų prekių. Jų sąrašas pildomas kiekvieną mėnesį.

Atplukdė ir granatsvaidį

Neseniai Klaipėdoje muitinės aikštelėje apžiūrinėdami iš JAV atplukdytus visureigius muitininkai aptiko droną su mokomuoju sprogmeniu ir išardytą granatsvaidį.

Kaip automobilių siuntoje galėjo likti ar buvo tyčia įdėti tokie daiktai, dar vis tiria policija.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai dirba ir Palangos oro uoste. Dažniausiai jų aptinkami neleistini gabenti dalykai – pernelyg didelė nedeklaruota pinigų suma bei rūkalai.

Šį rudenį iš Lietuvos neleista išgabenti antikvarinių monetų kolekcijos, jos priskirtos kultūros vertybėms, todėl reikėjo specialios pažymos, kuri patvirtintų, kad jas galima išgabenti iš šalies.

Gabeno ir elnio ragus

Kiek anksčiau žmogus bandė išvežti elnio ragus.

„Iš Palangos oro uosto vykdomi skrydžiai į ES valstybes, į jas keleiviai nelabai gabena draudžiamų dalykų. Didžioji dauguma keleivių skrenda dirbti arba grįžta iš darbų. Grįžtančiųjų bagažo aviacijos saugumo darbuotojai netikrina. O ir muitininkai visų tikrai netikrina, tai daro tik pagal rizikos požymius ar turėdami informacijos apie galimus įtarimus. Palangos oro uostas ir išvykimo, ir atvykimo salėje turi rentgeno įrangą bagažui tikrinti. Muitininkai tikrai neatlieka patikrų tiesiog kas kelinto bagažo, patikros vykdomos rizikos profilio pagrindu“, – pasakojo A. Berčiūnas.

Muitininkai visų tikrai netikrina, tai daro tik pagal rizikos požymius ar turėdami informacijos apie galimus įtarimus.

Siuntė į negyvenamą namą

Siuntos, kurios adresatus pasiekia tiek per Lietuvos paštą ar kitas siuntų gabenimo įmones, tiek per privačius vežėjus, Kriminalinės policijos pareigūnų nėra tikrinamos pasirinktinai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atskleidė, kad pirmiausiai pradedamas ikiteisminis tyrimas, o jį atliekant kartais kyla poreikis patikrinti siuntas.

Dažniausiai tai yra narkotikų gabenimo ir platinimo tyrimai. Būta ir, kai patikrinę tarptautiniais autobusų maršrutais keliaujančių asmenų bagažą, pareigūnai aptiko ir ginklų.

Nusikaltėliai, siųsdami iš užsienio draudžiamus dalykus, įsigudrina mėtyti pėdas, už prekes sumokėdami kriptovaliuta, o siuntos pristatymo adresatą nurodo klaidingą.

Toks atvejis išaiškintas, kai Skuodo rajone siuntinys su kvaišalais turėjo būti pristatytas į negyvenamą namą žmogui, kurio tapatybė buvo suklastota.

Tikroji tiesa, kas, ką ir kam siuntė, buvo nustatyta tik todėl, kad narkotikų gavėjas jau buvo sekamas pareigūnų.

Sunkiausia nustatyti neteisėtų daiktų gabenimą, kai juos veža privatūs vežėjai, kurie nestabdomi ir netikrinami įveikia ne vieną Europos Sąjungos šalį.