Kai savos taupyklės nebepakanka

Veiklą pradėję su nuosavais, neretai pačių patobulintais dronais, specializuoto šaulių vieneto nariai netrukus bepiločių orlaivių gavo iš Lietuvos šaulių sąjungos.

Nuolat lavindami dronų valdymo įgūdžius šauliai suprato, kad turimos techninės bazės nebepakanka.

„Operacijos nepaiso paros laiko – veikti reikia tada, kai yra poreikis, tad pirmiausia turėjome pasirūpinti, kad turėtume „akis danguje“ ir naktį“, – infrastruktūros plėtojimo logiką atskleidė Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės komendantinės ginkluoto pasipriešinimo kuopos vadas Vaidas, atsakingas už dronų pajėgumų vystymą.

Kai nėra šviesos, optinius prietaisus keičia termodinaminiai – kūnų ir kitų objektų išskiriama šiluma ir skirtumai tarp temperatūrų leidžia „matyti“. Tokias funkcijas turi termodinaminiai dronai. Šios kategorijos bepiločių orlaivių kainos prasideda nuo kelių tūkstančių eurų, o dronų, reikalingų šaulių numatytoms funkcijoms atlikti, – ir daugiau. Tad broliai šauliai nusprendė kreiptis į verslininkus ir kviesti juos jungtis prie bendros misijos stiprinant savo krašto saugumą.

Reakcija, kurios nesitikėjo

Uteniškiai, numatę, kokį droną jiems reikėtų įsigyti, pradėjo savo planus pristatinėti verslininkams.

„Kai turi didelį tikslą, matai to prasmę, suvoki geopolitinę realybę, kur kas lengviau veikimui įkvėpti kitus“, – sprendimą prašyti verslininkų prisidėti prie 8,5 tūkst. eurų kainuojančio terminio drono įsigijimo prisiminė Vaidas.

Surinkę reikiamą sumą ir įsigiję planuotą bepilotį orlaivį, šauliai norėjo viešai padėkoti savo rėmėjams, bet visi jie panoro būti neįvardyti. „Kaip bebūtų – didžiulis ačiū už jūsų indėlį“, – sakė bepiločių orlaivių vieneto šaulys.

Vienas rėmėjas, paklaustas, kas jį paskatino paremti bepiločio orlaivio įsigijimą, atsakė: „Napoleonas yra pasakęs: „Jei nenori maitinti savo kariuomenės, maitinsi svetimą“. Tai čia logika, kodėl remiu šaulius“. Šis žmogus šaulių iniciatyvą finansiškai remia jau ne pirmą kartą.

„Šauliai savanoriškai aukoja savo laiką ir resursus, nuolat stumia save į komforto zonos paraštes, kol mes patogiai geriam lattę ir ruošiamės skristi paatostogauti. Kol kas už malonumą gyventi įprastą gyvenimą galime susimokėti pinigais. Ne ašaromis ir krauju. Šauliams reikia dronų. Nereikia net verslininku būti, kad suprastum neįkainojamą šitos investicijos grąžą“, – įsitikinęs prie drono įsigijimo keturženkle suma prisidėjęs verslininkas.

Talkins ir civilinėse operacijose

Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės dronistų tikslas – suformuoti dronų pajėgas, kurios galėtų talkinti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP). Tačiau tai – ne vienintelė funkcija, kurios įgyvendinimui ruošiasi entuziastingi šauliai.

„Turime būti pasiruošę apsaugoti savo gyvenamąją vietą, čia gyvenančius žmones, svarbiausius objektus. Kelsime dronus, kai reikės pagalbos KASP, policijai, ugniagesiams gelbėtojams ar kuriai nors kitai institucijai. Buriamės, mokomės, tobulėjame tam, kad galėtume padėti ieškant dingusio žmogaus ar transporto priemonės, sukoordinuoti gaisrų gesinimo, žmonių gelbėjimo, nusikalstamos veikos užkardymo ir kitas operacijas. Tą galime padaryti greitai, bet kuriuo paros metu būtent mūsų verslo bendruomenės dėka“, – sakė Vaidas.

Naujasis šaulių dronas gali priartinti vaizdą 160 kartų ir leidžia matyti žmogų, esantį už dviejų kilometrų. Terminiu režimu dronas perimetrą iki 500 metrų „mato“ idealiai, bet žmogų kaip „šiltą taškelį“ gali pastebėti ir už 1,7 kilometro. Dronas gali patekti ten, kur žmogui būti pavojinga ar neįmanoma.

Kviečia verslo atstovus

Šauliai dronams kelia ženkliai didesnius reikalavimus nei civiliai – jų tikslas nėra įspūdingų peizažų nuotraukos ar filmuota medžiaga „iš paukščio skrydžio“.

„Kaip ir kiekvienoje veikloje, natūraliai norisi tobulėti tiek technologine, tiek įgūdžių prasme – tam ir buriame bendraminčius, dalyvaujame pratybose. Tai skatina ieškoti galimybių plėsti technologinę bazę“, – sakė šaulių komendantinės ginkluoto pasipriešinimo kuopos vadas Vaidas.

Šauliai iš asmeninių lėšų jau įsigijo generatorių drono baterijoms krauti, sąraše – elektros energijos talpykla. „Tarkime, operacijos metu, kai svarbi kiekviena minutė, turime gebėti užtikrinti dronų įkrovimą. Rozetė juk ne prie kiekvieno medžio. Kartais galime pasinaudoti generatoriumi, kartais reikės rimto energijos banko. Šiai įrangai keliame aukštesnius reikalavimus nei civilinei infrastruktūrai, nes ir sąlygos gali būti ekstremalesnės. Patikimumas ypač svarbus, o tai kelia ir kaštus“, – dronistų poreikius įvardijo šaulys.

„Kol vienas dronas yra tvarkomas, „akys danguje“ vis tiek turi būti. Tad matematika čia paprasta – norint būti operatyviu 24/7, vienas dronas yra tik kelio pradžia“, – sistemiškai į veiklos plėtrą žiūrėjo Vaidas.

Dronus pilotuojantys šauliai tikisi, kad Utenos apskrityje yra dar ne vienas pilietiškai nusiteikęs verslininkas ar verslininkė, kurie norėtų su bepiločių orlaivių galimybėmis ir dronistų veikla susipažinti artimiau bei tapti šaulių partneriais ir rėmėjais.

„O gal ir pilotais?“ – nė kiek nejuokavo už bepiločių orlaivių pajėgumų vystymą atsakingas dronus pilotuojantis šaulys.