Vienas amerikietiško tanko šūvis kainuoja kelis tūkstančius eurų. Kad tankai ir artilerija galėtų šaudyti netaupant, reikia milijardų. Lietuvos verslas siūlo gynybai skirti bent 4 proc. BVP. Atliktoje gyventojų apklausoje daugiau kaip du trečdaliai gyventojų pasisako, kad nacionalinis saugumas ir gynyba turi būti politikų prioritetas. 

„Išanalizavus tyrimo duomenis, žmonės sako, kad saugumas jiems yra svarbiausias dalykas – svarbiau už pensijas ir kitus dalykus“, – duomenimis dalinosi verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Mūsų pramonininkai taip pat norėtų daugiau ginkluotės gaminti Lietuvoje, tačiau supranta, kad sudėtingą karinę techniką teks pirkti. Jie prieštarauja premjerei Ingridai Šimonytei, kuri sakė, kad net ir turint pinigų nėra ko pirkti, nes ginkluotė greitai nepagaminama.  

„Kai kurie Azijos gamintojai galėtų gaminti įrangą, atitinkančią NATO standartus ir patiekti juos mums. O dar geriau būtų kopijuoti lenkus, kurie dalį savo visos ginkluotės gamybos gamintume Lietuvoje“, – siūlė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Neseniai verslo užsakymu JAV atsargos karininkų analizė parodė, jog norint, kad Lietuva apsigintų, reikia papildomų bent 10 mlrd. eurų.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Verslas neslepia, kad ateityje gynybai išties reikėtų skirti net ir visus 6 proc. nuo BVP. Esą mokesčiai jau padidinti, yra ir kitų būdų iš kur gauti gynybai pinigų.  

„Kita daug lengvesnė, paprastesnė ir greitesnė metodika ar būdas būtų skolintis. Taip, yra Mastrichto kriterijai, bet ar tu rinksiesi laikytis Mastrichto kriterijų, ar tu rinksiesi savo šalies nepriklausomybę“, – teigė „4 procentai“ valdybos narė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

„Pavyzdžiui, Izraelyje vyksta karas, bet investuotojai iš ten nebėga, nes žino, kad tai šalis, kuri rūpinasi savo saugumu ir tu gali jaustis ten saugus. Tokia pati žinutė turėtų būti siunčiama ir iš Lietuvos“, – pabrėžė verslo konfederacijos prezidentas.

Viena po kitos kylančios verslo iniciatyvos didinti finansavimą gynybai stebina dabartinę opoziciją.  

„Verslas elgiasi nelabai atsakingai, nes nori kuo daugiau paimti pinigų, bet loginio paaiškinimo neturi ir nori užbėgti į priekį, nes mato paprasčiausiai garantuotas investicijas, nes tai – valstybės pinigai“, – piktinosi nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

„Verslo atstovai, kurie ragina skirti daugiau lėšų gynybai, tikrai nėra naivūs ir supranta, kad dalis tų lėšų bus iš tam tikrų mokestinių korekcijų, tai dėl to, manau, suvokia, kad ir jiems patiems teks didesnė kontribucija į gynybos biudžetą“, – kalbėjo NSGK narė Dovilė Šakalienė.

Panašios pozicijos laikosi ir prezidentūra. Esą vien skolintis gynybai ne išeitis, reikės lėšų ieškoti ir didinant mokesčius.  

„Žinoma, kad teks daryti viską ir išnaudoti ekonomikos augimą. Turėsime didesnį biudžetą, reikės skolintis, peržiūrinėti mokesčius, kas nebuvo iki galo padaryta“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Lietuva jau ir dabar perka daug naujos ginkluotės. Užsakyta amerikietiška raketinė artilerija „HIMARS“, sraigtasparniai „Black Hawk“. Krašto apsaugos ministras pranešė, kad Lietuva planuoja suformuoti dar du naujus pėstininkų kovos mašinų su vikšru batalionus.  

„Ekonomika gerėja, didės pinigų surinkimo kiekis į biudžetą, galėsime pasiskolint 300–500 mln., ką reikštų, kad biudžetas kitais metais galėtų išaugti ir iki 3,5 proc., kaip ir šiais metais nuo 2,8 proc. užaugo iki 3,2 proc.“, – akcentavo Laurynas Kasčiūnas. 

Prezidentūra kritikuoja, kad su dviejų pėstininkų batalionų pirkimu valdžia vėluoja.  

„Pinigus laikėme metų metus, perkėlinėjome, sprendimo nepadarėme, o per tą laiką kaina pakilo dešimtimis procentų, jeigu ne pusantro karto – tai va taip atsiliekame. Reiškia, kad pristatymo terminai nusikėlė. Nesakau, kad reikėjo tas mašinas tuo metu pirkti, bet tiesiog vėluojančių niekas nelaukia“, – pabrėžė K. Budrys. 

Visi naujausi ginkluotės pirkimai valstybės gynimo taryboje bus svarstomi antradienį.