Penktadienį priimtu teisės aktu, be kitų dalykų, bus atimtos išmokos iš prieglobsčio prašytojų, kurie jau buvo užregistruoti kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse ir kuriuos ketinama deportuoti.

Be to, laikinai į savo šalis grįžtantys pabėgėliai praras teisę į apsaugą Vokietijoje.

Tas pats principas bus taikomas pabėgėliams, įvykdžiusiems nusikaltimą su antisemitiniais ar homofobiniais motyvais.

Naująsias taisykles vyriausybė pasiūlė rugpjūtį, po kruvino išpuolio per festivalį šalies vakaruose esančiame Zolingene.

To išpuolio įtariamasis, 26 metų siras, siejamas su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS), jau anksčiau turėjo būti deportuotas, bet išvengė pareigūnų bandymų išsiųsti jį iš šalies.

Į naująjį paketą taip pat įtrauktos griežtesnės taisyklės dėl peilių nešiojimo, platesni tyrimo įgaliojimai policijai.

Nors Bundestagas patvirtino naująsias taisykles, joms dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai. Šio klausimo svarstymas planuojamas penktadienį.

Likus metams iki nacionalinių rinkimų ir didėjant prieš imigraciją nusistačiusių partijų populiarumui, vyriausybė jaučia didelį spaudimą užimti griežtesnę poziciją dėl imigracijos.

Išmokų apribojimą kritikavo kai kurie vyriausybės – kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų FDP koalicijos – nariai.

Po vidaus diskusijų įstatymo projektas buvo pakeistas numatant išimtis vaikams ir nustatant, kad išmokos bus atšaukiamos tik tais atvejais, kai deportacija realiai galima.

Šios taisyklės žymi Vokietijos požiūrio į migraciją pokytį praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai tuometinė kanclerė Angela Merkel 2015-aisiais atvėrė šalį pabėgėliams.

Požiūris į imigraciją griežtėja daug kur Europoje, o vis didesnės paramos sulaukia kraštutinių dešiniųjų partijos.

Ketvirtadienį ES lyderiai paragino skubiai priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų išplėstas ir pagreitintas migrantų grąžinimas.