Negalėjo balsuoti

„Kauno dienos“ skaitytojas Mantvydas pasakojo, į kokią nemalonią situaciją pateko jo žmona. Nors šeima Šilainiuose gyvena 30 metų, šiuose Seimo rinkimuose kaunietei nebuvo leista balsuoti.

Paaiškėjo, kad gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone esančiuose Babtuose, tad moteris sekmadienį galėjo balsuoti būtent ten ir rinkti tos apygardos kandidatus.

„Mano žmona visą laiką Baltijos gatvėje gyveno, niekur nebuvo išvažiavus, čia ir vaikai užaugo. Visada čia balsuodavome, tačiau šį kartą to padaryti negalėjo.

Ji ruošėsi, anksti kartu nuėjome balsuoti ir pasakė, kad čia ji negali balsuoti, nes jos gyvenamoji vieta esą deklaruota Babtuose, nors ji tikrai nekeitė gyvenamosios vietos. Tikrai susinervinome, kažkoks absurdas, kad be mūsų žinios žmona iš Baltijos g. buvo išdeklaruota ir priregistruota kitoje savivaldybėje“, – piktinosi Mantvydas.

Patarimas: siekiant išvengti nesusipratimų dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, patariama antrame Seimo rinkimų ture balsuoti iš anksto. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kalta sodyba?

Vyras aiškino, kad Babtuose prieš keletą metų šeima įsigijo vasarnamį. Tačiau Mantvydas aiškino, kad, perkant nekilnojamąjį turtą, nebuvo net kalbos apie tai, kad ten vienas sutuoktinių bus deklaruotas.

„Nesuprantu, kaip taip galėjo nutikti, kai be jos žinios pakeista gyvenamoji vieta. Mes tiesiog nusipirkome vasarnamį ir automatiškai žmona ten tapo registruota. Ji niekur nepildė jokių prašymų, kad būtų pakeista gyvenamoji vieta. Jei negali balsuoti ten, kur gyvena jau eilę metų, gal dar kokių paslaugų negaus?“ – svarstė pašnekovas.

Jis nurodė, kad Prezidento rinkimuose žmonai buvo leista balsuoti prie namų esančioje apylinkėje, tada, kaip pasakojo kaunietis, niekas nepasakė, kad žmona deklaruota kitur. „Tada balsavome ir jokių problemų nebuvo“, – pridūrė Mantvydas.

Vis dėlto reikia paminėti, kad Prezidento rinkimai skiriasi nuo Seimo. Jų metu kiekvienoje vienmandatėje apygardoje rinkėjai gauna skirtingus balsavimo biuletenius, todėl svarbus gyvenamosios vietos deklaravimo faktas.

Prezidento rinkimuose visi biuleteniai vienodi, todėl nėra svarbu, ar žmogus balsuoja savo apylinkėje, ar kur jam patogu. Tokiais atvejais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai tiesiog patikrina, ar rinkėjas nebalsavo jam priklausančioje apylinkėje, ir tada išduoda biuletenį.

Kitaip tariant, kauniečiams Prezidento rinkimuose leido balsuoti prie namų, nes nebuvo svarbu, kur žmogus deklaravęs gyvenamąją vietą, o Seimo rinkimuose balsuojant Šilainiuose jau nebuvo galima išduoti biuletenio, nes jis skyrėsi nuo Babtams skirto biuletenio.

Automatiškai vieta nekeičiama

Registrų centro atstovai pažymėjo, kad gyvenamoji vieta nebūna keičiama automatiškai, jei asmuo įsigijo nekilnojamąjį turtą. Deklaruota vieta keičiasi tik patiems gyventojams atlikus tam tikrus veiksmus, parašius prašymą.

Kažkoks absurdas, kad be mūsų žinios žmona iš Baltijos g. buvo išdeklaruota ir priregistruota kitoje savivaldybėje.

„Gyvenamosios vietos deklaravimas vyksta deklaravimo įstaigose, t. y. seniūnijose arba savivaldybėse, kai seniūnijų nėra. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą galima tiek atvykus gyvai į deklaravimo įstaigą, tiek elektroniniu būdu, pavyzdžiui, per E. valdžios vartus ar per Registrų centro savitarną. Duomenys apie gyventojų deklaruotą gyvenamąją vietą iš deklaravimo įstaigos perduodami Gyventojų registrui, o vėliau kitoms institucijoms jų funkcijoms vykdyti, pavyzdžiui, VRK“, – tvarką, kaip vyksta vietos deklaravimas, aiškino Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus.

„Įsigijus nekilnojamąjį turtą deklaruota gyvenamoji vieta automatiškai nepasikeičia. Deklaravimas vyksta asmens valia“, – pridūrė pašnekovas.

Jis patarė, kad susidūrus su tokia situacija pirmiausia vertėtų pasitikrinti savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai galima padaryti deklaravimo įstaigoje ar internetu per E. valdžios vartus arba Registrų centro savitarnoje.

„Kilus klausimų reikėtų kreiptis į deklaravimo įstaigą ar instituciją, kuri naudoja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, šiuo atveju, į VRK“, – nurodė M. Samkus.

Sudaryti gyventojų sąrašai

VRK duomenis apie rinkėjų gyvenamąją vietą gauna iš Registrų centro. Rinkėjų sąrašai sudaromi dar prieš rinkimus, todėl jei asmens gyvenamoji vieta pasikeitė, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kai pilietis bus įtraukas į naujos apygardos rinkėjų sąrašus.

„VRK išankstinį Seimo rinkimų rinkėjų sąrašą sudarė rugpjūčio 28 d. Pagal jį rinkimų apygardos organizavo balsavimo procesą, platino rinkėjams informacinius pranešimus apie rinkimus, sudarinėjo balsavimo specialiuosiuose punktuose grafikus ir pan. Kadangi rinkėjų sąrašas yra sudaromas remiantis Lietuvos gyventojų registro duomenimis, rinkėjai jame priskiriami konkrečiai rinkimų apygardai pagal jų deklaruotą gyvenamąją vietą.

Jeigu rinkėjai po rugpjūčio 28 d. keitė savo gyvenamąją vietą ir deklaravo šį pokytį Registrų centre, tačiau nesikreipė į rinkimų komisiją prašydami įtraukti juos į rinkėjų sąrašą pagal naująją gyvenamąją vietą, šiuose Seimo rinkimuose jie balsuoja pagal ankstesnę gyvenamąją vietą priskirtoje vienmandatėje rinkimų apygardoje“, – galiojančią tvarką aiškino VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Ji patikslino, kad bet kokios korekcijos pagal rinkėjų prašymus galėjo būti atliktos iki spalio 5 dienos, nes tą dieną VRK patvirtino galutinį rinkėjų sąrašą.

„Suprantame rinkėjo nusivylimą, kad jis negalėjo balsuoti šalia naujųjų namų. Tokiu atveju, jei rinkėjas gyvena toli nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, antrajame rinkimų ture patariame pasinaudoti galimybe balsuoti iš anksto. Visose išankstinio balsavimo vietose bus visų rinkimų apygardų biuletenių“, – kaip išvengti nesusipratimų dėl gyvenamosios vietos patarė VRK atstovė.

I. Ramanavičienė priminė, kad pavasarį vykusiuose rinkimuose balsavimo biuleteniai buvo vienodi visoje Lietuvoje, todėl buvo galima balsuoti bet kurioje Lietuvos rinkimų apylinkėje, ir rinkėjams tai buvo labai patogu. „Tačiau Seimo rinkimų metu rinkėjai, kurie ketina balsuoti rinkimų sekmadienį, jau kviečiami grįžti į savo vienmandatės rinkimų apygardos ribose esančias rinkimų apylinkes. Taip yra dėl to, kad pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai yra skirtingi“, – dar kartą apie Prezidento ir Seimo rinkimų skirtumus pažymėjo VRK.