Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Gintarės Noliūtės, būtent tėvai arba globėjai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami klausimą, ar jie gali būti prie mieste esančių vandens tvenkinių, sprendimą priima suaugusieji.

„Už vaikų saugumą ir saugų laisvo laiko praleidimą visų pirma yra atsakingi tėvai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, jog tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų, be objektyvios būtinybės, neliktų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros“, – pabrėžė G. Noliūtė.

Jos teigimu, išleidus 14–15 metų paauglį kur nors vykti vieną, pavyzdžiui, žvejoti, būtina įsitikinti, kad jis elgsis saugiai, atsakingai, laikysis bendrųjų viešosios tvarkos taisyklių.

Už vaikų saugumą ir saugų laisvo laiko praleidimą visų pirma yra atsakingi tėvai.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė pabrėžė, jog nemokamai be mėgėjų žvejybos leidimų žvejoti visur, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius, gali asmenys iki 18 metų, žvejybos vietoje turėdami asmens dokumentą.

Kiek ir kokių žuvų galima sugauti valstybiniuose vandens telkiniuose, nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir limituotos žvejybos tvarka.

„Jei žvejojama laikantis galiojančių taisyklių, tai nėra brakonieriavimas. Šiuo atveju tėvai turėtų būti atsakingi, šviesti vaikus ir supažindinti juos su žvejybos taisyklėmis“, – teigė P. Paukštė.

Specialistas pabrėžė, jog nustatytų žvejybos reikalavimų privaloma laikytis nepriklausomai nuo asmens amžiaus.