Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, didžioji dalis įstatymų projektų yra jau iškeliavę arba iškeliaus į parlamentą iki sesijos pradžios.

„Darbų programa yra sudėliota pagal ministerijų pasiūlymus (...). Turime du mėnesius per kuriuos turime realistiškai vertinti savo galimybes ir todėl tų teisės aktų projektų dabar sąraše yra mažiau negu įprastai. Kokiu geru trečdaliu mažiau, gal net šiek tiek daugiau“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.

Anot lydraščio, Krašto apsaugos ministerija ratifikuoti susitarimą su Berlynu siūlys siekdama reglamentuoti Vokietijos pajėgų atvykimą, išvykimą, galimybes patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, logistinę paramą, mokesčius, švietimo ir medicinos paslaugų teikimą bei kitus aktualius klausimus.

Tuo metu Užsienio reikalų ministerija sieks denonsuoti Lietuvos susitarimus su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų skatinimo bei abipusės apsaugos.

Vyriausybė jau yra kreipusis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl trijų įstatymų projektų dėl tarptautinių sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimo pateikimo Seimui.

Tai bus daroma atsižvelgiant į Lietuvos poziciją neskatinti investicijų ir verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija, tęsiančiomis agresiją prieš Ukrainą ir darančiomis „kitus tarptautinės teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad 1999-aisiais pasirašytų sutarčių turinys neatitinka standartų“.

Anot Vyriausybės kanceliarijos, Seimo rudens sesijai siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąraše išskirtos 55 teisėkūros iniciatyvos.

Daugiau nei pusė įstatymų projektų paketų jau yra registruoti Seime, apie 20 projektų yra rengiami ministerijose ir artimiausiu metu bus svarstomi Vyriausybėje ir Seimui pateikti jau rudens sesijos metu.

Seimo rudens sesijoje taip pat bus svarstomas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, taip pat Vyriausybė siūlys grįžti prie diskusijų dėl Lietuvos kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų steigimo, sisteminės Baudžiamojo kodekso peržiūros, Miškų įstatymo pakeitimų dėl tvaresnės miškininkystės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prioritetiniais įstatymo projektais rudens sesijoje įvardija pataisas, susijusias su užsieniečių teisine padėtimi. Ministerija siekia nustatyti, jog užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl jos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turėtų teisę nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Tuo metu Susisiekimo ministerija norėtų, kad Seimas peržiūrėtų universaliosios pašto paslaugos reguliavimą. Energetikos ministerija siūlo atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kurie padidintų transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslus bei nustatytų atsinaujinančių išteklių integracijos pramonės sektoriuje reikalavimus.

Aplinkos ministerija – keisti atliekų tvarkymo įstatymą, siekiant užtikrinti efektyvesnį, skaidresnį ir atsakingesnį atliekų, kurių tvarkymui taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, tvarkymą. Finansų ministerija Seimui taip pat teiks Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus, kuriais tęsiamas siekis stiprinti probleminių lošėjų apsaugą, šįkart – siūlant mažinti nelegalių lošimų prieinamumą.

Elektros energetikos įstatymo pakeitimais, kurie Seimą pasieks dar rugsėjį, keliamas tikslas sustiprinti energijos kaupimo įrenginių, saulės energijos elektrinėse ir (ar) vėjo elektrinių apsaugą apribojant nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą.

Savo siūlymus Seimo sesijos darbų programai dar teikia prezidentas ir parlamentinės frakcijos.

Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną ir truks iki gruodžio 23 dienos.

Per metus parlamentas renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens.