Liepos 23–28 d. dar viena klaipėdiečių komanda plaukia kurėnais „SüD.1“ ir „Kuršis“, vytine „Vytautas Didysis“, „Jūratė“ ir reisine „Dreverna“ tarp Juodkrantės, Kintų, Nidos ir Klaipėdos uostų.

„Pernai drauge su partneriais – Klaipėdos universitetu ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ – pradėjome trimetį projektą „Burių miestas“, kuriuo siekiame supažindinti klaipėdiečius su gyvenimu po burėmis, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Miestiečius kviečiame plaukti tradiciniais mediniais laivais, taip gyvai pažįstant pamario gyventojų tradicijas.“

Kurėno „SüD.1“ kapitonas, direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius, apibendrindamas pirmųjų metų projekto „Ąžuolinės burės“ programą „Burių miestas“, teigė, kad plaukimas buriniu mediniu laivu klaipėdiečiams yra išskirtinė patirtis.

„Ji supažindina su Klaipėdos krašto laivybos istorija ir suteikia žinių apie buriavimą, – sakė R. Adomavičius. – Medinis burinis laivynas įdomus kaip būdas praleisti laisvalaikį turiningai ir kitaip. Tai, kas sena ir iš pirmo žvilgsnio gal nelabai įdomu, žmonėms gali teikti aplinkos pažinimą, suvokimą apie nemarias kultūrines vertybes ir unikalų poilsį.“

M. Bagdonavičiaus ir R. Adomavičiaus nuotr.

Dabar Lietuvos jūrų muziejus vėl kviečia klaipėdiečius išbandyti buriavimą tradiciniais istoriniais laivais ir tapti įgulos praktikantais.

Plaukdami atkurtais mediniais laivais klaipėdiečiai bus supažindinti su pagrindiniais buriavimo principais uždaruose, sekliuose vandenyse. „Mariose plaukiojo plokščiadugniai laivai, – sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas, muziejaus kurėno kapitonas R. Adomavičius. – Jie vandenyje visai kitaip juda nei plastikinė jachta, jie dreifuoja. Kartu pajaučiame tikrumą – medžio girgždesį, burių plazdenimą plaukiant be variklio, patį laivą, patiri vėjo, vandens ir burių darną.“

Plaukiant dalyviams taip pat bus pristatomas kultūrinis maršrutas „Vėtrungių keliais aplink marias“. Unikali tradicinio Kuršių marių burlaivio detalė – vėtrungė. Išsamiai ir vaizdžiai bus papasakota vėtrungės paskirtis, atsiradimo istorija, vaizduojamos detalės, simbolika, sąryšis su šiandiena. Plaukiant pro Kuršių nerijos ir žemyninio marių kranto gyvenvietes, vaizdžiai būtų demonstruojamos vietovės pagal vėtrungių ženklinimo sistemą, t. y. tam tikras gyvenvietes atitinkančių spalvų ir geometrinių ženklų kombinacijas, trumpai pristatoma gyvenviečių istorija ir dabartinė situacija. „Skaitydami“ vėtrunges, maršruto dalyviai bandys įminti, ką jomis žvejai norėjo papasakoti apie save, taip dar geriau pažinti Klaipėdos krašto istoriją ir jo kultūrinį paveldą.

Klaipėdiečiai kviečiami užpildyti pateiktą registracijos formą. Registracijos patvirtinimas ir rekomendacijos bei taisyklės dalyviams bus atsiųstos e. paštu.

Gelbėjimo liemenėmis pasirūpins muziejus. Rekomenduojama pasirinkti patogią turistinę, buriavimui tinkamą aprangą, turėti šiltesnių viršutinių drabužių, jei būtų prastesnės oro sąlygos. Perspėjama, kad alkoholiniai gėrimai laive draudžiami.

Registracija į plaukimus:

Nida–Kintai (liepos 25 d.) [4]

Klaipėda–Juodkrantė (liepos 28 d.) [5]:

Į plaukimus dalyviai bus atrenkami pagal registracijos laiką.

Programą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.