„Audrą sukėlė vienos apklausos interpretacija, nes, kiek pamenu, ten buvo klausimas apie tai, ar jūs manote, kad bijo kiti (reikšti savo nuomonę – ELTA). Ši formuluotė atveria erdvę įvairioms interpretacijoms, nes kalbama ne apie save, o apie kitą“, – trečiadienį Žinių radijui aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Mano nuomonė su kunigo R. Doveikos nuomone šioje vietoje išsiskiria – manau, kad baimių nėra, yra labai daug drąsos ir kartais mažokai atsakomybės“, – teigė ji.

Parlamento vadovės teigimu, Lietuvos žmonės savo nuomones įvairiausiais klausimais reiškia kaip niekada aktyviai.

„Užtenka pažvelgti į nesisteminę žiniasklaidą, įvairiausias tinklalaides, kur žmonės, susibūrę į grupes ar pavieniai, reiškia įvairiausias nuomones įvairiausiais klausimais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mano nuomonė su kunigo R. Doveikos nuomone šioje vietoje išsiskiria – manau, kad baimių nėra, yra labai daug drąsos ir kartais mažokai atsakomybės.

„Visgi tos nuomonės kartais išeina labai toli už sveiko proto ar korektiškumo ribų. Todėl matyčiau problemą, kad kai kurie dalykai yra sakomi labai neatsakingai. Būtent tai kartais didina ir agresijos lygį visuomenėje, ir susiskaldymą“, – pabrėžė politikė.

ELTA primena, kad liepos pradžioje kunigas R. Doveika, aukodamas šv. Mišias Paberžėje, kalbėjo esą 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo drąsiai reikšti savo nuomonę.

Ši R. Doveikos pamokslo dalis sukėlė diskusijas socialiniuose tinkluose. Jo žodžiais dalijosi „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ palaikytojai, į Europos parlamentą kandidatavęs Žilvinas Tratas, įvairūs puslapiai internete, tvirtinantys, jog Lietuva nėra demokratinė valstybė.

Visgi nemažai tikinčiųjų kilo įtarimas, kad kunigo žodžiai nėra pagrįsti teisingais duomenimis. Žmonės tikino neradę tai įrodančių apklausų ar tyrimų.