Vieni nori kaip geriau, kiti priima kaip norą sugriauti – tokioje kryžkelėje atsidūrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir gimnazijos, kurių klasės tuštėja.

„Mums yra skaudu, visai bendruomenei, ypač tėveliams ir mokiniams. Kai kalbi su mokiniais, jie nenori eiti į miesto mokyklas, jiems yra gera čia, nes čia yra nedideli kolektyvai, jauku“, – sakė Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė.

Ar gimnazijos klasė bus formuojama, nulems mokinių skaičius.

„Šiais mokslo metais įsigalios 2021 m. priimta nuostata, kad 11–12 klasėse turi būti mažiausiai 21 mokinys, iki šiol galiojęs skaičius buvo dvylika mokinių“, – tikslino ŠMSM viceministras Ignas Gaižiūnas.

„Jeigu mes turime 20 vaikų, mums nebeleidžia formuoti 11–12 klasių. Tai yra absurdas“, – piktinosi mokyklos direktorė. Anot jos, šiemet mokinių dar susirinks, bet kitąmet – nežinia, ypač jei dešimtokai gaus prastus įvertinimus ir mokslų gimnazijoje tęsti nebegalės.

Tai reikštų krachą, didelį žingsnį atgal.

Panaši situacija trijose nedidelėse Panevėžio rajono gimnazijose. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas situaciją vertina taip: „Tai reikštų krachą, didelį žingsnį atgal.“ Jis sako, kad jei klasių nebebus, tai bus smūgis visai bendruomenei ir žvalgytis toli nereikia: „Pavyzdžiui, Pasvalio rajonas, kad ir Pušalto miestelis, kažkada klestėjęs ir lenkęs Paįstrį visais aspektais, įrenginiais, grožiu ir t. t., panaikinus gimnaziją, tiesiog akyse per dvejus trejus metus sulindo į žemes, tapo bakūže, tegu neįsižeidžia kaimynai pušalotiečiai.“

„Šiandien mes tikrai turime keletą mokyklų Lietuvoje, keletą savivaldybių, kuriose nepriimami reikalingi sprendimai ir kurios bando ieškoti būdų, kaip atsukti šiuos sprendimus atgal“, – sakė viceministras I. Gaižūnas. Anot ministerijos, sprendimams prieštarauja Žemaitijos regionas. Šiuo metu su maždaug penkiolika gimnazijų klausimai dar neišspęsti.

„Tai yra švietimo tinklo redukcijos, mažėjimo pradžia, – įsitikinęs Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. – Jeigu užsidaro mokykloje vidurinio ugdymo programą, vadinasi, toje mokykloje (moksleiviai) negali baigti mokslų, t. y. gimnazijos, mokiniai yra vežami kažkur toliau, mokykloje tada mažėja mokytojų pareigybių, prasideda kaskadinė griūtis“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vaikus susirenkame tik iš savo kaimo, ką turime. Iš Kretingos ir Palangos tikrai atvažiuoja vienetai, kurie nepritampa didelėse mokyklose“, – sakė Kretingos rajono Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė.

„Visai gyvenvietei labai svarbu turėti tokią įstaigą kaip gimnazija. Čia yra mūsų gyvenvietės prestižas“, – įsitikinusi bibliotekininkė Romutė Girskienė.

Anot ministerijos, tuštėjant klasėms dalykų pasirinkimų galimybės tampa ribotos, o pats ugdymo planas – skurdus. Ne visur gimnazijose galima mokytis filosofijos, ekonomikos, mokoma tik vienos užsienio kalbos – anglų. Mažėja laikančių fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų valstybinius brandos egzaminus, taip pat mažiau stoja į aukštąsias mokyklas. Daugėja mokinių, kurie pabaigę gimnaziją išeina į niekur. Tad ką daryti mokykloms?

„Vienas iš būdų yra steigti jungtinę gimnaziją, tada jungtinės gimnazijos padaliniuose gali būti mažesnės klasės, taip pat gali būti skyriaus formavimas, taip pat vaikų ugdymas vykdant bendradarbiavimo sutartį, na, ir, aišku, gali būti pats paprasčiausias būdas – tiesiog tais metais neformuoti klasės ir užtikrinti vaikų pavėžėjimą į kitą mokyklą“, – siūlė sprendimus ŠMSM viceministras.

Valdžia sulaukė ir peticijos su 5 tūkst. parašų dėl kartelės mažinimo, o penktadienį į ŠMSM atvyks ir merai, ir mokyklų atstovai deryboms.

„Dvylika–penkiolika būtų optimalu, ypač kaimo gimnazijai“, – teigė Vydmantų gimnazijos direktorė.

„Mes manome, kad tai nėra visiškai teisingas sprendimas“, – taip pat mano ir I. Gaižiūnas.

Išimtys numatytos tautinių mažumų mokykloms ir jeigu savivaldybėje yra vienintelė mokykla, kaip Neringoje ar Birštone. Anot ministerijos, mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus trečios gimnazijos klasės, vis tiek galės išlaikyti gimnazijos statusą, sprendimus dėl gimnazijos statuso keitimo priima savivaldybės taryba.