Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino šią paramą, bet pabrėžė, kad jo šaliai reikia daugiau ginklų.

„Pasiekėme politinį susitarimą iki metų pabaigos suteikti Ukrainai papildomą maždaug 50 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – pirmąją viršūnių susitikimo Apulijoje dieną paskelbė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

G. Meloni pakvietė V. Zelenskį į specialią viršūnių susitikimo sesiją aptarti Rusijos karo Ukrainoje su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos bei Japonijos lyderiais.

Kreipdamasis į dalyvius prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“, V. Zelenskis padėkojo lyderiams už paramą ir sakė, kad ji bus skirta tiek gynybai, tiek atstatymui.

Tačiau jis paragino Kyjivo sąjungininkus žengti dar toliau ir realiai konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą.

Europos Sąjunga kol kas atmeta tokią galimybę baimindamasi, kad tai supurtytų tarptautines rinkas.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgoms vis dar reikia daugiau oro gynybos sistemų nepaliaujamoms Maskvos atakoms atremti.

Paskolos sindikatas

Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos centrinio banko turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.

Tačiau Vašingtonas siūlė šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola, nors kol kas neaišku, kas skirs paskolos pinigus ir prisiims riziką.

Pasiekėme politinį susitarimą iki metų pabaigos suteikti Ukrainai papildomą maždaug 50 mlrd. dolerių finansinę paramą.

J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas, ketvirtadienį kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė JAV nori skirti iki 50 mlrd. dolerių, bet amerikiečių indėlis galėtų būti reikšmingai mažesnis, nes tai būtų bendra iniciatyva.

„Mes nebūsime vieninteliai skolintojai. Tai bus paskolos sindikatas. Dalysimės rizika, nes esame bendrai įsipareigoję tai padaryti“, – sakė šaltinis.

Jis nenurodė, kokia dalimi prisidėtų kitos G-7 šalys.

„Istorinis žingsnis“

G-7, neoficialia aštunta nare laikantis Europos Sąjungą, yra labai svarbus su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos rėmėjas.

G-7 ir ES yra įšaldę maždaug 300 mlrd. eurų Rusijos turto. Didelę dalį šio turto įšaldė Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

ES šalys sako, kad galėtų iš pelno už palūkanas Kyjivui sugeneruoti nuo 2,5 mlrd. iki 3 mlrd. eurų per metus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) G-7 susitarimą dėl naujos 50 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai pavadino istoriniu ir sakė, jog tai aiškus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Sukurtas pagrindas, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų įsigyti viską, ko jai reikia [...] ne tik ginklų, bet ir investicijų į atstatymą ar energetikos infrastruktūrą“, – pridūrė O. Scholzas.

V. Zelenskis, kuris vėliau ketvirtadienį turi surengti bendrą spaudos konferenciją su J. Bidenu, deda aktyvias diplomatines pastangas tarptautinei paramai sutelkti.

Anksčiau šią savaitę jis kalbėjo Berlyne, Ukrainos atkūrimo konferencijoje, o ateinantį savaitgalį dalyvaus Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje. Į ją turi suvažiuoti daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų atstovai.

Ketvirtadienį Apulijoje jis pasirašė dar du saugumo susitarimus – su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis.

Politiniai pokyčiai

Viršūnių susitikimas surengtas didelio sąmyšio pasaulyje metu, kai vyksta Rusijos karas Ukrainoje, Izraelio ir „Hamas“ konfliktas Gazos Ruože, kyla ekonominė įtampa tarp Kinijos ir Vakarų šalių.

Daugelyje G-7 narių prasideda ir politiniai pokyčiai. Susirinkę lyderiai supranta, kad tai gali būti paskutinis J. Bideno G-7 viršūnių susitikimas, jei lapkritį jis pralaimės rinkimus Donaldui Trumpui.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) tikriausiai bus nušalintas per liepos 4-osios rinkimus, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris O. Scholzas patiria spaudimą kraštutiniams dešiniesiems labai sustiprinus savo pozicijas per praėjusį savaitgalį įvykusius Europos Parlamento rinkimus.

Tačiau G. Meloni kraštutinių dešiniųjų partija pelnė užtikrintą pergalę Europos Parlamento rinkimuose ir italų premjerė tapo viena iš nedaugelio ES lyderių, kurių pozicijos po balsavimo sustiprėjo.

Viršūnių susitikimo derybos prasidėjo trumpa sesija Afrikos, plėtros ir klimato kaitos klausimais, o tada buvo pereita prie Artimųjų Rytų temos.

G-7 lyderiai jau deklaravo savo paramą J. Bideno išdėstytam paliaubų Gazos Ruože susitarimui. O. Scholzas ketvirtadienį sakė, kad G-7 paragino palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ pritarti šiam susitarimui.