„Stipraus alkoholio suvartojame virš 40 proc., kai Vakarų Europoje šis skaičius 20–25 proc. Tai reiškia, kad ten didesnė kultūra vartoti alų ir vyną, o mes daugiau linkę į stipriuosius gėrimus“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Nors svaigalų išgeriama mažiau, tačiau susirgusių nuo alkoholio vartojimo daugėja.

„Galbūt žmonės tapo protingesni, daugiau kreipiasi. Galbūt vyrus žmonos labiau inicijuoja kreiptis į gydymo įstaigas. Ir paslaugos pagerėjo, labiau prieinamos tapo“, – kalbėjo Higienos instituto atstovė Žilvinė Našlėnė.

Taurė vyno vakarieniaujant, keli bokalai alaus grilio popietę. Mažais žingsniais alkoholis greitai gali tapti priklausomybe.

„Ar kada nors galvojau, kad vartoju per daug? Ar man kilo tokia mintis, kad reiktų vartoti mažiau? Antras klausimas, kurį reiktų užduoti sau: ar artimieji, darbdaviai, draugai kada nors bandė man sakyti, kad vartok mažiau“, – ragino savęs paklausti Priklausomybės ligų specialistų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Marma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Alkoholinė priklausomybė, kepenų liga, alkoholinė psichozė. Tokias diagnozes pernai išgirdo 27 tūkst. žmonių. Priklausomybės liūnas dažniau įklampina kaimo gyventojus.

„Pagalba nuo priklausomybės arba žalingo vartojimo galėtų būti teikiama toje savivaldybėje, kur žmogus gyvena, nes šiandien didžioji dalis paslaugų teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kuris yra penkiuose didžiuosiuose miestuose“, – siūlė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas.

Parlamentaras Aurelijus Veryga įspėja – sergamumas gali augti. Mat valdantieji Seime siekia liberalizuoti alkoholio reklamą, didinti leistino alkoholio koncentraciją, kuris parduodamas mugėse.

„Reiškia, kad politika veikia. Ir dar vienas argumentas, kad nereikėjo jos griauti. Deja, bet Seimas apsisprendė kitaip, nusprendė sukti į kitą pusę. Labai gaila, kad tai padarė“, – apgailestavo Seimo narys A. Veryga.

„Tie paskutiniai siūlymai, kad ir ne po daug liberalizuoti, atsisakyti draudimų, mane neramina. Dar gerokai per anksti teikti tokius pasiūlymus“, – nerimavo Seimo narys Antanas Matulas.

Pelno marža yra tokia didelė, kad net degalinių tinklai savo prekių ženklus pradeda kurti, pardavinėti. Tai tikrai yra juodoji skylė.

Pernai mažiau ne tik gėrė, bet ir rūkė. Suskaičiuota, kad vienas gyventojas vidutiniškai surūkė 1223 įprastas arba kaitinamojo tabako cigaretes.

Norą mažiau gerti ir dūminti gali lemti ir kaina. Brangsta ir alkoholis, ir tabakas.

„Brangsta dėl akcizo kėlimo, kuris yra nuolatinis. Kitas dalykas – atlyginimų augimas, darbuotojai kainuoja vis brangiau, tai reiškia, kad savikainos auga“, –  teigė M. Dubnikovas.

Tačiau specialistai būgštauja dėl elektroninių cigarečių. 5–9 klasių moksleiviai tokių gaminių suvartoja du kartus daugiau nei įprastų cigarečių.

„Kas trečias devintos klasės moksleivis vartoja elektronines cigaretes, nors žinome, kad tai – neteisėta, galima vartoti tik nuo 18 metų“, – sakė I. Rubikas.

Prekybininkų neatgraso net baudos. Elektroninės cigaretės su skoniais uždraustos, bet egzotiškų pavadinimų ir spalvų parduotuvėse apstu.

„Net jei gautų baudas, jos neatgrasančios. Ministerija palaiko sprendimą riboti arba atimti licencijas tokioms įmonėms, kurios pažeidė šį reikalavimą“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

„Galbūt net ir banderoles įvesti, nes dabar nežinome, kiek ir ko yra. Pelno marža yra tokia didelė, kad net degalinių tinklai savo prekių ženklus pradeda kurti, pardavinėti. Tai tikrai yra juodoji skylė“, – tikino A. Veryga.

Pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė apie 1,5 tūkst. žmonių. 70 mirčių mažiau nei užpernai.