Apie atlygių santykį LNK papasakojo Živilė Valeišienė, darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorė. „Gal pradėkime nuo viešojo sektoriaus. Apie jį girdime pačių įvairiausių įsitikinimų ir nuostatų. Tačiau, mano galva, galime padėti šiam sektoriui būti konkurencingesniu. Kokios dažniausiai girdimos temos? Atlygis. Dėl atlygio skundžiasi darbuotojai – mokytojai, medikai, gaisrininkai. Taip pat girdime, kad viešajam sektoriui sunku prisitraukti kokybiškos lyderystės arba vadovų, nes atlygis per mažas. Trečia dedamoji – biurokratija“, – apie sudėtingą viešojo sektoriaus situaciją pokalbį pradėjo pašnekovė.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kas, pavyzdžiui, švietimo sektoriuje yra vadovas? Mokyklos direktorius, švietimo ministras? Jų algos turbūt yra žinomos, ar ne?

– Taip, sektoriuje yra labai daug organizacijų. Ministerija yra viena organizacija, kiekviena mokykla dar atskira organizacija. Tačiau informacijos apie jų atlygį ne visada lengva gauti, ypač mokytojų. Ministerijos, kaip organizacijos, atlygiai yra vieši. Tačiau, jei pažiūrėtume į mano minėtas specialybių grupes, pavyzdžiui, ugniagesių arba greitosios pagalbos medikų situaciją, ten matome įdomių dalykų. Yra keletas klasikinių rodiklių, kuriais tikriname organizacijos sveikatą būtent atlygio atžvilgiu. Jeigu tai yra klasikinė, daugiau mažiau standartinė organizacija, ne didžiulė grupė ar korporacija, sakoma, kad sveikas santykis tarp aukščiausio lygio vadovo ir žemiausios pareigybės darbuotojo darbo atlygio turėtų būti penki šeši kartai.

– Tai, pavyzdžiui, jeigu didelėje įmonėje žemiausios grandies darbuotojas uždirba 1 tūkst. eurų, tai vadovas turi uždirbti 5 tūkst. Tokiu atveju, viskas yra gerai, ar ne?

– Jeigu žiūrėtume absoliutų santykį, viskas kaip ir būtų gerai. Tačiau mes negalime žiūrėti tik į santykį, tai yra kaip gairė, tam tikra indikacija. Grįžtant prie mūsų aptartų pareigybių, šiandien matome, kad dar turime pasižiūrėti ir į absoliučius skaičius. Jūsų įvardyta suma, 1 tūkst. eurų, – ką šiandien reiškia 1 tūkst.? Lietuvoje visai neseniai buvo paskelbtas naujas skurdo ribos rodiklis keturių asmenų šeimai. Šiandien tai yra 1 185 eurai. Tad jeigu pasižiūrėsime iš šios perspektyvos ir į viešai skelbiamus skaičius būtent greitosios pagalbos arba priešgaisrinės saugos srityse, ten žemiausios pareigybės – gaisrininko ir gydytojo paramediko – atlygis yra žemiau arba arti skurdo ribos, jeigu jis yra vienas dirbantis žmogus šeimoje. Tad yra pagrindo žmonėms reikšti nepasitenkinimą. Tikslas yra, kad žmonės jaustųsi uždirbantys orų, sąžiningą atlyginimą. Tai – viena dedamųjų. Dažnai girdime, kad viešajame sektoriuje nėra papildomų lėšų. Tačiau norėčiau paminėti, kad viešajame sektoriuje yra galimybių pokyčiams ir be papildomų investicijų ar lėšų. Galime pasižiūrėti į tai, ką daro verslas, – plokštinti struktūras, peržiūrėti skirstymą vidiniam biudžetui.

– Paminėtoje žemiausios grandies darbuotojus, pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo srityje. Kiek šiose srityse uždirba vadovai? Koks ten darbuotojų ir vadovo atlyginimų santykis?

Viešasis sektorius pagal patrauklumą yra vertinamas gerokai žemiau negu Lietuvos vidurkis ir vienas iš didelės įtakos elementų yra būtent emocinis atlygis.

– Jeigu žiūrėtume į viešai skelbiamus skaičius, santykis patenka į rekomenduotiną sveiką penkių šešių kartų skirtumą. Tačiau vėlgi žiūrime ir į santykį, ir į absoliučius skaičius. Mes čia kalbame apie prastesnius atvejus, turbūt nesąžininga sakyti, kad viešajame sektoriuje viskas taip blogai. Turime ir puikių pavyzdžių. Viena iš visai neseniai dar kartą patvirtintų aukštą reputaciją turinčių organizacijų viešajame sektoriuje – „Investuok Lietuva“ organizacija, kurios atlygio informacija taip pat yra skelbiama viešai. Ten situacija gera tiek su vadovo atlygiu, tiek su santykiniais dydžiais, tiek su žemiausios grandies projektų vadovo atlygiu, kuris tikrai yra gerokai patrauklesnis.

– Koks yra emocinis klimatas organizacijoje, kurioje atlyginimų rėžiai vieši ir žinoma, kad vadovas uždirba ne daugiau kaip du kartus didesnį atlyginimą už žemiausios grandies darbuotoją?

– Turbūt dviejų kartų pavyzdžiai yra gana reti. Tačiau kalbant apie emocinį klimatą, „WitMind“ atliktas tyrimas rodo, kad viešasis sektorius pagal patrauklumą yra vertinamas gerokai žemiau negu Lietuvos vidurkis ir vienas iš didelės įtakos elementų yra būtent emocinis atlygis, t. y. lyderystė, pagarba darbuotojui, sąžiningumas. Ne viskas yra pinigai. Ir tikrai, šiek tiek susitvarkius, pasiplokštinus struktūrą organizacijos viduje ir investavus į lyderystės kokybę, demonstruojant santykį, vertinimą, įvertinimą, sąžiningumą ir pagarbą, mes tikrai galėtume padaryti šį sektorių daug konkurencingesniu.