Daugelis žino, kad aludarystės tradicijos Lietuvoje yra labai senos ir gilios, tad nenuostabu, kad pasaulis ne kartą mūsų krašto aludarių gaminius yra įvertinęs aukščiausiais apdovanojimais.

„Puikiai mokame virti tradicines, ypatingo populiarumo seniai sulaukusias alaus rūšis, tačiau tai gerai daro daug pasaulio šalių. Nemanau, kad atsiliekame nuo kokių nors aludarystės tradicijų nei gamybos, nei vartojimo prasme. Nėra taip, kad Lietuva vytųsi pasaulinius aludarystės standartus. Esame panašioje linijoje, einame panašiu kūrybiniu keliu. Daugiau skirtumų gal yra tarp JAV ir Europos. Jie nelabai dideli, tiesiog kai kurios mados ar naujovės startuoja JAV, o į Europą ateina kiek vėliau ir čia įgauna savitumo. Turbūt labiausiai visus šiandien vejasi Azija. Jie dar tik dabar atranda tradicinį lagerą ar pilzeną, o mes jau esame išėję į visiškai naują kraftinio alaus pasaulį, kuriame skoniai yra visiškai kitokie“, – sakė „Švyturio Brewery“ aludaris M. Matukas.

Turime naujos kartos aludarių, kurie moka derinti tradicijas ir naujus skonius, tad tuo tikrai gana smarkiai išsiskiriame ir esame žinomi.

 

Jo nuomone, apie vis labiau populiarėjantį kraftinį alų, kurio per kelerius pastaruosius metus išbandėme šimtus įvairių rūšių ir skonių, pasauliui šiandien galime nemažai papasakoti.

„Kalbant apie nišinius alaus skonius, manyčiau, nemažai šalių net ir lenkiame. Lietuvoje turime puikių galimybių eksperimentuoti, nes žmonės mielai išbando naujus skonius. Turime naujos kartos aludarių, kurie moka derinti tradicijas ir naujus skonius, tad tuo tikrai gana smarkiai išsiskiriame ir esame žinomi. Tradicijos keičiasi ir nuo to geriau tiek vartotojams, tiek mums, kūrėjams“, – pastebi aludaris.

Vaisių skonio alus be vaisių?

Tradicijas mėgstantys lietuviai, pasirodo, visai mielai į savo širdis įsileidžia ir naujovių, pastebi aludaris.

Tendencija: Lietuvoje itin populiarus IPA stiliaus alus. „Švyturio“ archyvo nuotr.

Per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje itin populiarus tapo IPA (India Pale Ale) stiliaus alus. Įprastai šis alus visų pirma siejamas su išskirtiniu jo kartumu, tačiau, kaip teigia aludaris, šiandien IPA tapo viena labiausiai skoniais improvizuoti leidžiančių alaus rūšių.

IPA šiandien jau neatsiejama ir nuo citrusinių vaisių skonių, taip pat persikų, mangų, abrikosų, įvairių egzotinių vaisių motyvų.

 

„Anksčiau gal nebūtume pagalvoję, kad tokie populiarūs gali būti įvairūs žoliniai, pušų motyvai aluje. IPA šiandien jau neatsiejama ir nuo citrusinių vaisių skonių, taip pat persikų, mangų, abrikosų, įvairių egzotinių vaisių motyvų“, – kalbėjo M. Matukas.

Įvairių vaisių poskonių alų galima gaminti dvejopai: paskaninant jį tais pačiais vaisiais arba netikėtus skonius išgaunant eksperimentuojant su visame pasaulyje augančiomis skirtingomis apynių rūšimis.

„Kadangi esame išbandę galybę įvairių apynių rūšių, net nenaudodami vaisių išgauname įvairius juos primenančius poskonius. Aluje galima jausti mangų, persikų, abrikosų skonius, nors šių vaisių gamyboje nenaudojame. Tiesiog pasitelkiame apynius, juos maišome. Dėl specifinių klimato ypatumų ir apynių rūšių apyniai iš Okeanijos, Šiaurės Amerikos gali suteikti alui visai kitokį skonį“, – teigė alaus ekspertas.

Kita gana aiškiai išryškėjusi netradicinio alaus skonio atmaina, anot pašnekovo, yra susijusi su alaus ir desertų derinimu.

„Švyturio“ archyvo nuotr.

„Labai įdomūs yra įvairūs stauto stiliaus alūs, nes šiandien jie turi įvairių kepinių, pavyzdžiui morkų pyrago, poskonius, taip pat juose gali būti jaučiamas šokoladinių ledų, pieninio šokolado, džiovintų vaisių, čaila?tės kavos, riešutų skonis. Visus juos suformuojame natūraliai iš įvairiausių salyklų ir prieskonių. Yra žmonių, kurie šiuos skonius aluje labai mėgsta“, – sakė aludaris.

Anot jo, vienais metų laikais žmonės renkasi pilnesnius, sunkesnius, kitais – lengvesnius, yra ir nemirštančių stilių, kurie populiarūs visais metų laikais.

Tradiciniam alui vietos po saule liks

Ar visos šios aludarystės naujovės reiškia, kad tradicinis alus praras savo populiarumą? M. Matukas sako taip jokiu būdu nemanantis. Jo nuomone, dalis alaus mėgėjų visada liks ištikimi tradicijoms, kurioms pagarbą jaučia net ir naujovių ieškantys vartotojai.

„Klasikiniai pilzenai ir lagerai rinkas buvo užkariavę praėjusį šimtmetį ir dominavo. Prieš 20 metų daugiau nei du trečdalius išgerto alaus sudarydavo klasikinės rūšys, dabar šios proporcijos pamažu keičiasi. Manau, šis įprasto skonio alus niekur nedings, kaip kad nedingo šimtus metų. Tradicinis alus turi savo gerbėjų“, – teigė M. Matukas.

Vienas įrodymų, kad klasikinis alus nepraranda populiarumo, – daugybę metų verdamas ir pasaulinius apdovanojimus skinantis flagmanas „Ekstra“, kaip ir nealkoholinės jo versijos sėkmė.