Ji sakė esanti įsitikinusi, kad pelno mokesčio didinimas 1 procentu įmanomas ir pakeliamas, jam pritaria verslo organizacijos. Tuo metu dėl akcizų didinimo ji tikisi diskusijų, kad jie nebūtų per didelė našta vidurinei klasei.

„Akcizų politika grindžiant žaliąja darbotvarke irgi atrodo perspektyvi sritis, toliau kalbėsimės, kaip tai padaryti kuo subalansuočiau, kad akcizų politika sugeneruotų pajamų, reikalingų gynybai, per daug neužkrautų naštos vidurinei klasei“, – BNS antradienį teigė ministrė. 

Tačiau, pasak  A. Armonaitės, pasigendama ambicingesnio lengvatų peržiūrėjimo žemdirbių naudojamam kurui: „Ten gana nelygios sąlygos ir manome, kad gyvulių ūkio lengvatą galima naikinti bent iš dalies, bet to nematome.“

Komentuodama draudimo sutarčių apmokestinimo idėją, ministrė teigė, kad dėl to pabrangtų draudimo paslaugos, todėl frakcija tam nepritars.

„Draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc. vertiname kritiškai ir tam nepritarsime, nes matome, kad gynybą finansuoti yra ir kitų šaltinių“, – pareiškė  A. Armonaitė.    

Draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc. vertiname kritiškai.

 

 

A. Armonaitė įsitikinusi, kad resursų finansuoti gynybą būtų galima rasti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. Pasak jos, taip būtų galima surinkti apie 150 mln. eurų.

Ministrė teigė, kad radusi papildomą gynybai būtiną finansavimą Lietuva galės jaustis saugia šalimi.

„Tikiuosi, kad sprendimai dėl gynybos finansavimo pagaliau leis Lietuvai iš aukščiausių tribūnų kalbėti apie tai, kad ji yra saugi šalis, o ne piešti Lietuvą grėsmės akivaizdoje“, – teigė A. Armonaitė.  

Verslas – už didesnį pelno mokestį gynybai, perspėja, kad diskusijos gali užsitęsti

Finansų ministerijai antradienį pasiūlius papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, verslo organizacijų vadovai sako palaikantys siūlymą 1 proc. didinti pelno mokestį, tačiau perspėja, kad dėl pasiūlymų įvairovės diskusijos gali pernelyg ilgai užsitęsti.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, jog oponentų sulauks siūlomas didesnis smulkaus verslo apmokestinimas, didesni alkoholio ir tabako akcizai, naujas draudėjų įmokų apmokestinimas.

„Verslo liudijimų šalininkai oponuos, tada alkoholio ir tabako akcizai irgi sulauks debatų. Tada yra kuro dalykai, (...) naujas pasiūlymas dėl draudėjų įmokų apmokestinimo“, – BNS antradienį sakė jis.

A. Romanovskis pabrėžė, kad visas gynybos finansavimo paketas gali sukelti ginčų ir užsitęsti, į jį įtraukus dalį anksčiau teiktos mokesčių reformos paketo pasiūlymų. 

„Kur didžiausia grėsmė, kad tai sulaukia debatavimo ir ginčų. Jei bent jau verslo bendruomenė kalbėjo apie 1 proc. pelno mokesčio (padidinimą – BNS) ir sakė, kad yra pasiruošusi prisidėti (prie gynybos finansavimo – BNS), dabar ateina dar kažkokie papildomi dalykai, kurie sukurs skirtingą požiūrį arba prieštaravimus“, – komentavo A. Romanovskis.

„Čia yra mokesčių reforma, kuri susilauks įvairiausių vertinimų“, –  pridūrė jis.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos lyderio, „didžiausias nusivylimas“, jog pritrūko valios įtraukti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą, neambicinga ir tai, kad pasiūlyta gynybai skolintis tik vidaus rinkoje.

Vis dėlto A. Romanovskis teigiamai vertino pasiūlymą sukurti gynybos fondą, kuris užtikrins, kad verslo sumokami papildomi mokesčiai „tikslingai atiteks gynybai, o ne kam kitam“. 

Pelno mokesčio tarifas dabar siekia 15 proc., o papildomas 1 proc. biudžete atsispindėtų tik 2026 metais, todėl ministerija siūlo metams pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą, kad papildomų lėšų gynybai būtų gauta 2025 metais.

Verslo liudijimų šalininkai oponuos, tada alkoholio ir tabako akcizai irgi sulauks debatų. Tada yra kuro dalykai, (...) naujas pasiūlymas dėl draudėjų įmokų apmokestinimo.

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, jog būtent dėl tokio pasiūlymo didinti pelno mokestį ir buvo sutarta.

„Buvo tas vienas procentinis punktas (pažadėtas – BNS) ir mes tikėjomės, kad Vyriausybė jį išlaikys, nes mūsų diskusijos ir argumentai nuo pat pradžios buvo tokie. Matome, kad Vyriausybė tęsia savo žodį bendruomenei ir mes pritariam šitam dalykui“, – antradienį BNS sakė V. Janulevičius.

„Verslo taryba, į kurią įeina ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, ir Investuotojų forumas, lygiai taip pat Pramonės ir amatų rūmai Lietuvos – mes jau prieš tai buvome sutarę, kad 1 procentas mums yra priimtinas ir mes norime solidarizuotis. Mes pasiūlėm 1 procentą pelno mokesčio tarifui ir pridėtinės vertės mokesčiui, bet kaip suprantu, pridėtinės vertės mokesčio nėra“, – aiškino V. Janulevičius.

Vis dėlto konfederacijos prezidentas pridūrė, kad kiti mokesčių pasiūlymai pramonei sukels šiek tiek sunkumų.

„Dėl kitų mokesčių, matyt, mes nesame dideli fanai sektorinių, asocijuotų struktūrų mokesčių šitoje vietoje, bet, matyt, kitos išeities nėra. (...) Faktas, kad mums svarbu išlaikyti pozityvų investicinį klimatą šitoje vietoje, kad tos investicijos būtų“, – sakė jis.

Anot V. Janulevičiaus, dėl kuro akcizų didinimo gali brangti prekių pervežimas, bendrovėms gali tapti sunkiau apsidrausti.

„Faktas, kad ir paslaugos, ir pačių prekių pristatymas, atvežimas žaliavų (brangs – BNS), o tai palies visus mus. Nėra čia jokios abejonės“, – sakė jis.

„Ir draudimas, aišku, kad jis palies visus, čia nėra jokios abejonės, kad tos paslaugos kažkiek brangs. Brangs verslui, čia vienu momentu buvo ir taip sunku apsidrausti nekilnojamąjį turtą dėl galimų geopolitinių rizikų, matėsi, kad ta kaina truputį buvo suintensyvėjusi, ar ji nepadidės daugiau“, – teigė V. Janulevičius.

Finansų ministerija taip pat siūlo padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą 1 procentiniu punktu iki 6 proc., atsisakyti specialaus pelno mokesčio režimo draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.

Finansų ministerija antradienį pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių.

Be to, pasiūlyta grįžti prie ankstesnės Vyriausybės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu.

Be kita ko, ministerija pasiūlė be plano didinti akcizus per artimiausius trejus metus, papildomai 6 centais (akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) didinti akcizus visų rūšių kurui.

Ministerija teigia, kad šie pasiūlymai leis iki 2030 metų padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

I. Šimonytė: teikiama tai, dėl ko iš esmės sutarė visi

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Finansų ministerija pasiūlė tokius būdus papildomoms lėšoms gynybai surinkti, dėl kurių iš esmės sutaria ir valdantieji, ir opozicija.

„Tai buvo tie siūlymai, kurie diskusijose, kurios vyko Vyriausybėje, sulaukė daugiau ar mažiau simpatijų ne tik iš tų politinių jėgų, kurios priklauso koalicijai“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.

„Dabar yra svarbu bent rasti sutarimą tais klausimais, kuriais galima rasti sutarimą dabar, kad dalis užsakymų ir pirkimų galėtų būti daroma Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės šiuo metu“, – pridūrė ji.

Dabar yra svarbu bent rasti sutarimą tais klausimais, kuriais galima rasti sutarimą dabar, kad dalis užsakymų ir pirkimų galėtų būti daroma Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės šiuo metu.

 

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių.

Taip pat siūloma dar metams palikti galioti bankų solidarumo mokestį. Įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

Premjere šį mokestį vadina tiltu tarp 2025 metų ir 2026 metų, kai būtų surenkamas siūlomas didesnis pelno mokestis.

„Iš esmės tas pratęsimas bankų solidarumo mokesčio leidžia nutiesti tiltą tarp to, kas yra šiandien, ir to, kas bus 2026 metais, – kalbėjo premjerė. – Kito lūkesčio ir nėra, nes bazė to mokesčio išnyks pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, pradėjus mažinti palūkanas, pasikeitus „Euriborui“, susiglaudus toms žirklėms, kurios labai smarkiai išsiskleidė 2022-2023 metais“, – sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad ateityje „gynybos ambicija nemažės, o veikiausiai gal ir dar daugės“.

„Ir ateinančiais metais, ir 2026 metais, neatmesčiau, aiškės ir nauji poreikiai, kurių dabar mes galbūt negalime įsivertinti. Kalbant apie tą pačią Vokietijos brigadą, mes galime įvertinti poreikius, kuriuos mes dabar tikrai žinome, tačiau tai yra ne 100 proc. visko, kas bus susiję su brigados įsteigimu. Kai kurie dalykai dar aiškės eigoje“, – teigė I. Šimonytė.

„Kitų poreikių ar prioritetų gali atsirasti“, – sakė ji.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

I. Ruginienė: nepriimtinas kuro akcizų didinimas, per mažas pelno mokestis

Finansų ministerijai pateikus konkrečius siūlymus didinti krašto apsaugos finansavimą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė kritikuoja siūlymą didinti akcizą kurui bei per mažą pelno mokesčio didinimą.

Be to, pasak Ingos Ruginienės, galėtų būti didinamas ir gyventojų pajamų mokestis (GPM) daugiau uždirbantiems.

„Yra neblogų pasiūlymų, yra ir mums visai nepriimtinų, kaip kuro akcizas ir per mažas pelno mokestis“, – antradienį BNS sakė I. Ruginienė.

Tikrai tikėjausi, kad bus ambicingesni tikslai ir didesni skaičiai.

 

„Tikrai tikėjausi, kad bus ambicingesni tikslai ir didesni skaičiai“, – pridūrė ji.

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, antradienį pateikė kitus krašto apsaugos finansavimo pasiūlymus.

Pasak I. Ruginienės, nustebino tai, jog ministerija pateikė „labai daug ir smulkių pasiūlymų“, tačiau labiausiai nuvylė iniciatyva kelti kuro akcizus, kuriuos mokėtų ne tik automobilių savininkai, bet ir visi paslaugų bei prekių vartotojai.

„Nesupraskime primityviai, kad, kaip ir ministrė (finansų ministrė Gintarė Skaistė – BNS) pristatė, kad keliais centais pabrangs kuras ir kaip mums, eiliniams vartotojams, kurie naudojasi tokiu prabangos dalyku, kaip automobilis, kad labai stipriai pasijusti neturėtų. Bet tai yra netiesa, nes tai nuvilnys ir į paslaugų, ir į produktų kainą“, – sakė profesinių sąjungų atstovė.

Anot jos, siekiant didinti finansavimą gynybai galėtų būti svarstoma didinti GPM tarifą daugiau nei 100 tūkst. eurų pajamų per metus gaunantiems žmonėms.

„Žmonės, kurie gauna daugiau nei 100 tūkst. eurų ir daugiau pajamų per metus, tikrai galėtų prisidėti didesniu GPM procentiniu punktu“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Be to, jos teigimu, su socialiniais partneriais nebuvo aptartas pasiūlymas 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis: „Čia absoliutus siurprizas šiandien.“

Ji taip pat pabrėžė, kad ministerijai pateikus pasiūlymus liko neaišku, ar jų pakaktų finansavimą krašto apsaugai padidinti 400 mln. eurų, kad išlaidos gynybai siektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.