Bauda buvo sumažinta, kai V. Žička pareikalavo surengti žodinį teismo posėdį.

Ekspolitikas balandžio 2 dieną kaltu buvo pripažintas baudžiamuoju įsakymu, kurio teisinė galia prilygsta nuosprendžiui. Baudžiamąjį įsakymą teismas priima nerengdamas žodinio posėdžio, šalims nedalyvaujant, jis tik įvertina prokuroro surinktą medžiagą.

Baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta 10 tūkstančių eurų bauda. Baudžiamasis įsakymas yra skundžiamas ir jis įsiteisėja per 14 dienų.

V. Žička pasinaudojo šia teisme ir baudžiamąjį įsakymą apskundė, prašydamas surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Jis paprašė sumažinti baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dydį iki minimumo ir nustatyti 24 mėnesių baudos mokėjimo terminą.

Balandžio 29 dieną įvyko teisiamasis posėdis sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, Eltai pranešė Kauno apygardos teismo atstovė Milda Kryžė.

Buvusį Lazdijų politiką teismas pripažino kaltu dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo bei skyrė jam 9 tūkstančių eurų baudą. Kadangi jis prisipažino kaltu, bauda buvo sumažinta iki 6 tūkst. eurų.

Anksčiau teismas 5 metams buvo atėmęs V. Žičkai teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Nauju nuosprendžiu toks apribojimas galios trumpiau – trejus metus ir šešis mėnesius.

Naujasis nuosprendis taip pat yra skundžiamas. Jam įsiteisėjus, nuteistasis per dvejus metus turės sumokėti teismo paskirtą baudą.

Bylos duomenimis, V. Žička sistemingai klastojo tikrus dokumentus, juose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro išlaidas. Tokius dokumentus, neva susijusius su tarybos nario veikla, V. Žička teikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai.

Buvęs tarybos narys pripažintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę avansu gauti minėtas išmokas, ir pasisavinęs jam patikėtą svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais V. Žička padarė beveik 3 tūkst. eurų žalą Lazdijų rajono savivaldybės administracijai.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Prokuratūra sako, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešojo intereso gynimo prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai apylinkių teismams yra pateikę 24 civilinius ieškinius daugiau nei 290 tūkst. eurų sumai.

Šiuo metu šalies savivaldybėms tarybos nariai yra bendrai savanoriškai atlyginę daugiau nei 500 tūkst. eurų į savivaldybių biudžetus. Dar per 20 tūkst. eurų lėšų šalies savivaldybėms grąžinta pagal sudarytas ir teismo patvirtintas taikos sutartis.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.