„Pozityviausia žinia, kam galėtų reikšmingos įtakos turėti, tai sėkmingesnei referendumo baigčiai. Kuo didesnis aktyvumas, tuo turbūt įkvepia labiau vilties, kad gal ir galime sulaukti tos žinios, kad referendumas pagaliau įvyko ne tik pagal aktyvumo duomenis, bet ir pagal balsavusiųjų“, – žurnalistams Vilniuje sakė M. Lingė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią su balsavusiais iš anksto prezidento rinkimuose ir referendume pareiškė 59,37 proc. rinkėjų.

Klausiamas, ar aktyvumas palankus konservatorių keltai I. Šimonytei, M. Lingė sakė, kad tai tiesiog rodo „bendrą augantį susidomėjimą prezidento rinkimų kampanija“.

„Visa tai, kas po Rolando Pakso apkaltos vyko su prezidento rinkimais, jautėsi, kad didėja su kiekvienais rinkimais po keletą procentų, tai, panašu, kad nėra išimtis ir ši. Nors ir buvo daug titulų, kad yra nuobodi kampanija, bet jei turėsime per 20 metų didžiausią aktyvumą, tai tikrai negalima to pasakyti (...). Panašu, kad intriga yra atsiradusi“, – sakė M. Lingė.

Pasak jo, kai kurių apylinkių rinkėjų aktyvumo augimas yra palankus I. Šimonytei.

„Auga aktyvumas ir ten, kur tikrai I. Šimonytės pasirodymas 2019 metais buvo puikus, tai matome, kad bendroje dinamikoje turėtų išlikti ir priaugančio aktyvumo palanki tendencija Ingridai“, – sakė M. Lingė.

Panašu, kad intriga yra atsiradusi.

Anot jo, aktyvumą galėjo lemti referendumas, dar vienas veiksnys – didelė poliarizacija tarp kai kurių kandidatų.

„Galbūt tikrai nesame turėję tokio akivaizdžiai Kremliaus naratyvus propaguojančio ir atstovaujančio kandidato, matyt, tai irgi ne paskutinėje vietoje, kas padeda mobilizuoti rinkėją“, – tvirtino I. Šimonytės štabo vadovas.

Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį prezidento rinkimų turą patekti turėtų perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda su kažkuriuo iš konkurentų – I. Šimonyte arba nepartiniu teisininku Ignu Vėgėle.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.