„Dėl to ką patyrėme, ir šiandien, minėdami Lietuvos narystės ES 20-etį ir švęsdami Europos dieną, esame mintimis su Ukraina, šalimi ir tauta, kuri krauju gina savo laisvę gyventi europietiškoje šalyje“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad Lietuva visuomet palaikė ir palaiko Ukrainos narystės ES siekį.

„Palaikome praėjusių metų gruodį ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą istorinį sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Naudodamasi proga, kad šiandien Seime su mumis yra Europos Komisijos pirmininkė, norėčiau paraginti, neatidėlioti derybų pradžios ir siekti, kad jos būtų pradėtos jau birželio mėnesį“, – teigė Seimo vadovė.

Minėjime Seime dalyvavusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą komiteto pirmininkė Ivanna Klympuš-Cincadzė sakė, kad jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo suformuota Europos idėja.

„Jūs įrodėte, kad svajonės pildosi“, – sakė ji, kalbėdama apie Lietuvos eurointegracijos kelią, ir tvirtino, jog lietuviai yra įkvepiantis pavyzdys ukrainiečiams.

I. Klympuš-Cincadzė akcentavo, kad Ukraina, kaip tauta ir kaip valstybė, yra apsisprendusi dėl narystės ES.

Jūs įrodėte, kad svajonės pildosi.

Europarlamentaras, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad artimiausią dešimtmetį ES neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne.

„To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis. Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, artimiausias dešimtmetis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė – tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO – padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

„Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams“, – sakė A. Kubilius.

Jis akcentavo, kad dabartinė situacija fronte rodo, jog Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o mažiausiai 100 mlrd. eurų, arba 0,25 proc. bendro Vakarų bendrojo vidaus produkto.

Pasak europarlamentaro, ES taip pat turi imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, kuri apimtų visas paramos Rusijos ir Baltarusijos politinės transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai.

„Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios baimės ir yra pagrindinė kliūtis, stabdanti Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai“, – tvirtino jis.

Buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis savo ruožtu sakė, kad negalima nematyti, jog į politinę tikrovę grįžta šovinizmas, nacionalistinis egoizmas, vis labiau pasigirsta balsai, kad Europos reikia mažiau.

„Kraštutinės dešiniosios jėgos eksploatuoja žmonių baimes ir gali rimtai pasipriešinti tolesnei solidarios ir efektyvios Europos Sąjungos plėtrai“, – įspėjo jis.

Politikas ragino patiems nemenkinti Europos vardo, savo prastus sprendimus ar nepadarytus darbus pridengiant fraze „Briuselis liepė“.

„Ir vis piešiame tą baisią Briuselio biurokratiją, net nepasakydami, kad visos ES institucijos sudarytos iš visų šalių narių atstovų, kad be Lietuvos dalyvavimo nė vienas sprendimas nėra priimamas“, – sakė jis.

„Ir dar – atrodo, kad vienintelis tikslas – tai kaip išmušti daugiau pinigų iš to Briuselio. Dažnokai girdžiu, kad štai Orbanas tai moka pasipriešinti Briuselio diktatūrai. Tai gražiai įpakuotas melas. Reikia aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos jokiais automobiliais neparsigabensi, neparsiveši jos gražiais įpakuotos, euro banknotais aplipdytos“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Visateise ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1 dieną.