„Iki rinkimų pradžios „Baltosios pirštinės“ gavo keletą pranešimų apie galimus politinės agitacijos pažeidimus. Dėl dviejų iš jų, susijusių su nežymėta politine reklama, organizacija teiks skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – nurodoma antradienį išplatintame pranešime.

Pasak organizacijos, nežymėta arba neteisingai pažymėta politinė reklama išlieka pagrindiniu kandidatų daromu pažeidimu agitacijos laikotarpiu.

Nurodoma, kad šią savaitę vykstančius prezidento rinkimus „Baltosios pirštinės“ pradeda turėdamos apie 130 stebėtojų. Šis skaičius, pasak organizacijos, yra mažesnis nei praėjusiais metais vykusių savivaldos rinkimų metu.

„Didžiąją „Baltųjų pirštinių“ rinkimų stebėtojų dalį įprastai sudaro jaunesni piliečiai, dažniausiai abiturientai ir studentai, kuriems gegužė ir birželis yra mažiau palankūs mėnesiai papildomai veiklai dėl egzaminų ar kitų atsiskaitymų“, – aiškino organizacija.

„Didesnė stebėtojų dalis buriasi Vilniuje, iš kur vėliau organizuojamos mobilios stebėtojų komandos, keliaujančios per balsavimo vietas kitose savivaldybėse. Organizacija stebėtojų turi trečdalyje šalies savivaldybių, įskaitant visus didžiuosius miestus“, – teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“ pažymi, kad išankstinio balsavimo dienomis rinkimų agitacija nėra draudžiama.

ELTA primena, kad antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.

Dėl šalies vadovo posto varžosi aštuoni kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.