Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną nuosava teritorija ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų šios salos kontrolę, laiko Lai Ching-te „pavojingu separatistu“.

Išrinktasis prezidentas, kuris bus inauguruotas gegužės 20 d., ketvirtadienį pareiškė, kad Taivanas „susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais“. „Stiprėjant autoritarizmui ir artinantis Kinijai, nacionalinio saugumo komanda neturi vengti mūsų atsakomybės, turi laikyti šalies ateitį mūsų misija ir prisiimti pareigą ginti mūsų šalį“, – tvirtino Lai Ching-te.

Jis savo naujuoju gynybos ministru paskyrė saugumo tarybos vadovą Wellingtoną Koo, kuris pakeis Chiu Kuo-chengą.

Naujasis ministras pažymėjo, kad Taivanas yra „svarbiausia grandis“ palaikant taiką ir stabilumą regione, ir pridūrė, jog „mes turime dalyvauti plėtojant bendrą atgrasymą“. „Mūsų pagrindinis tikslas yra apsunkinti kitos sąsiaurio pusės skaičiavimus ir užtikrinti, kad Kinijos potencialių neapgalvotų karinių veiksmų tvarkaraštis būtų nuolat atidėtas, siekiant palaikyti stabilumą Taivano sąsiauryje“, – teigė jis.

Lai Ching-te nurodė, kad užsienio reikalų ministras Josephas Wu perims nacionalinio saugumo tarybos vadovo pareigas. Užsienio reikalų ministru taps dabartinis prezidento kanceliarijos generalinis sekretorius Lin Chia-lungas.

Taivaną ir Kiniją skiria siauras 180 km pločio vandens kelias, kuris yra vienas judriausių laivybos maršrutų visame pasaulyje. Kinija praktiškai kasdien palaiko karinį buvimą aplink Taivaną.

Pagrindinės salos partnerės ir ginklų tiekėjos Jungtinės Valstijos šią savaitę patvirtino multimilijardinį gynybinės pagalbos paketą, į kurį, be kita ko, įtraukta karinė parama Taivanui.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas perspėjo, kad Taivano ir JAV ryšių stiprinimas „tik padidins įtampą ir konflikto Taivano sąsiauryje pavojų“, ir paragino Vašingtoną liautis ginklavus salą.

Tačiau Taipėjaus užsienio reikalų ministerijos atstovas Jeffas Liu ketvirtadienį sakė, kad būtent Kinija „intensyvina karinius grasinimus vienašališkai keisdama Taivano sąsiaurio status quo“.

„Toks tarptautinis susirūpinimas įrodė, kad Taivano sąsiaurio klausimas visiškai nėra Kinijos vidaus reikalas, kaip teigia Kinija“, – pažymėjo jis ir dar kartą padėkojo Vašingtonui už pagalbos paketą.