Pašaukimą kurti unikalias interjero lėles prieš 15 metų Sigita Bilotė atrado netikėtai – apsilankiusi uostamiestyje vykusioje parodoje. „Pamačiau ir mane užbūrė. Visada galvojau, kad galiu susikurti, ką noriu, tad grįžusi iš renginio visą naktį sėdėjau prie tos lėlės ir per tą naktį susidraugavau“, – pasakojo Sigita. Aplinkiniams parodžiusi savo pirmąją interjero lėlę, moteris sulaukė didelio susidomėjimo. „Pirmos lėlės buvo padovanotos, po to atsirado vienas kitas pirkėjas. Vėliau socialiniuose tinkluose pradėjau publikuoti savo darbus, o internetinėje prekyboje lėlės labai smarkiai pajudėjo į įvairias pasaulio šalis, jų jau galima rasti visuose žemynuose“, – sakė Sigita. Savo darbus ji paskelbė tarptautinėje rankdarbių platformoje, tad atsirado pirkėjų iš Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos, Singapūro, Australijos, Europos ir, žinoma, Lietuvos. „Turiu savo darbų parašą: visos interjerinės lėlytės yra be vieno batuko, viena basa kojele“, – pažymėjo moteris. Sigita kuria ne tik interjero lėles, bet ir vaikiškas, jų kūrybai pasitelkia pirmuosius vaikų rūbelius. Šių lėlių kūryba ji užsiima jau 10 metų. Idėja kurti tokias lėles gimė pagausėjus šeimai. Kadangi pirmuosius vaikų rūbelius buvo gaila išmesti, moteris nutarė iš jų pasiūti lėles. Po to šią idėją ji pasiūlė ir Lietuvos mamoms. „Kiekvieną savaitę pas mane atkeliauja po keletą siuntinių su pirmaisiais vaikučių rūbeliais – mamos išsaugota dukros suknele, kuriai 20 metų, krikštynų skraiste, kuriai 40 metų, tad iš tų rūbelių ir kitų audinių siuvu tekstilines lėles“, – kalbėjo Sigita. Šias lėles žmonės perka kaip dovaną savo artimiesiems. Dažniausiai pirkėjai pateikia lėlės aprašymą iki smulkmenų, kartais net atsiunčia šeimos nario nuotrauką, o reikiamomis medžiagomis Sigitai gelbsti siuvėjos, užuolaidų salonai. „Tos lėlytės – tai maži žmonių prototipai. Kiek mūsų pasaulyje daug, mes visi esame unikalūs, skirtingi, su savo emocijomis, spalvomis, auromis. Eidama gatve į vieną kitą pažiūriu ir tarsi nufotografuoju bei kūrinyje noriu perteikti žmogaus emocijas, judesį, išraišką“, – apie kūrybos procesą pasakojo Sigita. Savo veiklą ji prilygina meditacijai ir terapijai, kurios metu ilsisi. „Šlifuoju, kol lėlytė atsimerkia, tada pamatau rezultatą ir jaučiuosi pasiekusi pilnatvę“, – sakė Sigita.

Šešerius metus Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje referente dirbanti Goda Povilaitytė koordinuoja ir inicijuoja projektus, rūpinasi bažnyčios naujienų sklaida spaudoje, radijuje, televizijoje, katalikiškų renginių organizavimu ir jų transliavimu socialiniuose tinkluose. Ji taip pat yra piligriminių kelionių, stovyklų organizatorė. Kadangi pretendentė į Metų klaipėdietės titulą baigusi lietuvių kalbos studijas, šiuo metu ji savanoriauja ir moko ukrainiečius lietuvių kalbos. „Jeigu kažkur reikia pagalbos, „Carito“ renginiuose ar kuriant plakatus, visada vieni kitiems pagelbstime. Bendradarbiauju ir prisidedu ten, kur galiu, sugebu, kažką suprantu“, – sakė Goda. Ji į šią bažnyčią savanoriauti atėjo vos baigusi mokyklą, nuo 1996-ųjų: „Tiesiog buvo toks laikas, kai ieškojau naujos bendruomenės, naujų draugų, tad atėjau į grigališkojo choralo studiją ir mes visi kartu augome tame bendruomeniškume, savanoriavome, daug visokių darbų kartu nuveikėme, daug projektų turėjome. Buvo iš tikrųjų puikus metas“, – neslėpė Goda. Tai nebuvo vienintelė su muzika ir savanoryste susijusi veikla. Bažnyčios referentė taip pat giedojo renesanso polifonijos ansamblyje „decOrata“. „Apie dešimt metų mokėmės senosios muzikos. Kol kas esame padarę pertrauką dėl atlikėjų stygiaus. Labai ilgiuosi muzikos, bet tikiuosi, kad prie jos dar sugrįšiu“, – vylėsi Goda. Organizuoti katalikiškus renginius uostamiestyje ją kartu su kolegomis paskatino pavyzdžiai Vilniuje, Kaune, kadangi į tokius renginius susirinkdavo daugybė tikinčiųjų, kurie ieškodavo bendraminčių. „Norėjome kažkaip sujudinti tikinčio žmogaus širdį ir tikinčią Klaipėdos bendruomenę“, – teigė Goda ir pasidalijo, kad pernai vykęs evangelizacinis renginys „Pas ką mes eisime?“ atskleidė, kad tokio pobūdžio susiėjimai Klaipėdai iš tikrųjų reikalingi. „Žmonės yra linkę dalintis savo rūpesčiais, jeigu tik jaučiasi išklausyti“, – neabejojo Goda. Tad svarstoma ir šių metų vasarą uostamiestyje suorganizuoti panašų renginį. Goda taip pat įvardijo, kuo jai svarbus įvairiapusis darbas bažnyčioje. „Man tai duoda buvimą stiprioje bendruomenėje. Visada akcentuoju, kad vienas žmogus nelabai gali kažką nuveikti, tad man tai yra didžiulė dovana – būti tarp veiklių žmonių ir mokytis. Iššūkių yra labai daug, tad nėra kada užsisėdėti“, – teigė Goda.

Kviečiame balsuoti Kandidačių dešimtukas – Metų Klaipėdietė (diena.lt) [4].