„Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.

„Klausimas yra paprastas – ką galime padaryti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų. Palikdami viską taip, kaip yra dabar, nuskriaudžiame mokinius“, – pridūrė G. Jakštas.

Jis taip pat teigė, kad kitą savaitę ministerija ketina pristatyti siūlymus dėl tautinių bendrijų švietimo.

„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sakė ministras.

„Mūsų tikslas – tai yra lygiavertės mokymosi galimybės visiems vaikams“, – pridūrė jis.

Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo.

Anot G. Jakšto, šiuo metu atliekama duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau ir tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų.

„Pirminiais duomenimis, ką jau galima matyti, tai egzaminų laikymą, kokia dalis išlaiko tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra būtinybė norint studijuoti aukštajame moksle. Matome milžiniškus skirtumus, matome skirtumus ir realybėje – kiek studijuoja aukštajame moksle, kiek paskui dirba aukštos kvalifikacijos darbus po studijų baigimo. Skirtumai yra akivaizdūs“, – kalbėjo G. Jakštas.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.