„Apklausime prezidento G. Nausėdos komandos narius, komunikacijos patarėją ir iždininkę, nes akivaizdu, kad yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas rinkimų kampanijai, apie 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, ir to, ką pateikė kandidatas G. Nausėda“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Komisijos nariai praėjusį posėdį išklausė buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovę Laurą Matjošaitytę ir daugiausiai domėjosi, ar komisija bandė išsiaiškinti, kodėl G. Nausėdos rinkimų agitacijos žiniasklaidoje išlaidos gerokai skyrėsi nuo monitoringo bendrovės pateiktų duomenų, taip pat – jo pagrindinių konkurentų.

yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas rinkimų kampanijai, apie 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, ir to, ką pateikė kandidatas G. Nausėda.

L. Matjošaitytė liudijo, kad G. Nausėdos kampanijos pajamų ir galimų išlaidų reklamai skirtumai nesukėlė įtarimų dėl didelių pažeidimų, todėl klausimas atskirai komisijos posėdžiuose nebuvo svarstytas.

Komisijos nariai rėmėsi „Kantar“ monitoringo duomenis, pagal kuriuos G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

Šalies vadovo oficialios deklaruotos išlaidos buvo perpus mažesnės ir nei jo pagrindinių konkurentų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų. Jo konkurentė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė kampanijai turėjo dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.

G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis pareiškė, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, I. Šimonytės – 500 tūkst. eurų, nors viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų ataskaitos rodė mažesnius skaičius – apie 250 tūkst. G. Nausėdos ir beveik 300 tūkst. eurų I. Šimonytės.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.

Pastarasis liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po jo liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.