„Tikrai dar matau galimybes susitarti šiame etape ir, matyt, dabar reikia ir iš Krašto apsaugos ministerijos, ir atitinkamų sričių atstovų, ekspertų išgirsti konkretų poreikį ir tuomet tartis dėl to, kaip tas poreikis galėtų būti patenkinamas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikė.

Anot jos, susitarimą gali apsunkinti tai, kad kitąmet Lietuvoje numatomi treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo.

„Vertinant tai, kad 2024-ieji yra trejų rinkimų metai, reikalingas ypatingai platus ir geranoriškas parlamentinių partijų požiūris į bendrą situaciją ir į papildomų lėšų poreikį, kad tai netaptų vienos ar kelių partijų rinkimų retorikos klausimu. Tuomet vargu, ar pasieksime rezultatą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat pabrėžė, kad su saugumo stiprinimu susijęs klausimas neturėtų virsti į gąsdinimą nauju mokesčiu.

„Labai svarbu, kad visų pirma būtų aišku visuomenei ir tarp politikų būtų susitarta dėl to, kam reikia pinigų ir kiek jų reikia, tuomet jau kitas etapas sutarti dėl galimo gynybos mokesčio, jeigu bus nutarta tuo keliu“, – sakė parlamento pirmininkė.

Jos teigimu, dėl geopolitinių grėsmių Lietuvoje einama link visuotinio šaukimo įvedimo, o tam taip pat būtini resursai.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Tokio mokesčio idėjai pritarimą išreiškę ir prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pastaruoju metu pabrėžia, kad regione saugumo situacija blogėja, Lietuvai didėja tiesioginio užpuolimo grėsmė.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

V. Čmilytė-Nielsen apie Berlyno požiūrį į brigadą Lietuvoje: tai yra prestižinė vieta vykti vokiečių kariams

Šią savaitę pasirašius dvišalį veiksmų planą dėl vokiečių brigados perkėlimo į Lietuvą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen cituoja susitikime su sąjungininkės valstybės gynybos ministru Borisu Pistoriusu jo ištartus žodžius, jog Lietuva – prestižinė vieta vykti Vokietijos kariams.

„Turėjau progą su ministru trumpai pakalbėti, (...) ką išgirdau iš Vokietijos pusės – kad Lietuva yra prestižinė vieta vykti Vokietijos kariams“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Išgirdau iš Vokietijos pusės – kad Lietuva yra prestižinė vieta vykti Vokietijos kariams.

Ji taip pat pabrėžė, jog B. Pistoriuso vizitai, drauge su ministru atvykstant ir Vokietijos parlamentarams, rodo tvirtą sąjungininkės įsipareigojimą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo.

„Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso vizitas Lietuvoje, beje, jau ketvirtas šiemet, parodo labai tvirtą įsipareigojimą iš Vokietijos pusės. Ministras atvyko su didele parlamentarų delegacija, Seime taip pat turėjome jau kasmetiniu tapusį Vokietijos-Lietuvos forumą, kuriame visų politinių krypčių parlamentarai dalyvauja iš abiejų pusių“, – kalbėjo parlamento vadovė.

„Man rodos, kad tas parlamentinis dalyvavimas (...) iš Vokietijos pusės leidžia mums būti užtikrintais tiek dėl Vokietijos pasiryžimo tęstinumo“, – teigė ji.

Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei B. Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.

ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.

Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.

Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.

Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.

Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.