Kas antras gyventojas mano, kad kainos toliau didės, todėl ir kiti metai finansiškai bus sudėtingesni. Daugiausiai taip galvoja rajonų ir kaimų gyventojai. Ketvirtadalis lietuvių tiki, kad ateinančiais metais jų finansinė padėtis nesikeis. Kas dešimtas apklaustasis tikino, kad jų negąsdina nei kiti metai, nei augančios kainos.

Plačiau papasakojo ekonomistas Žygimantas Mauricas. 

– Kokios būtų jūsų įžvalgos kitiems metams?

– Kelerius metus iš eilės matome labai specifinę tendenciją, kai gyventojai vertina ateities perspektyvas su nerimu. Tačiau, kai tai ateina, žmonės vertina savo finansinę padėtį gana neblogai. Manau, kad ateinančiais metais turėsime panašią tendenciją. Didžiosios gyventojų daugumos finansinė padėtis bus pakankamai gera. Jau turime patvirtintą biudžetą. Pajamos kils gerokai sparčiau nei infliacija. Infliacijos rodiklis gali sumažėti netgi iki nulio. Pajamų kilimai vis dar dideli. Nepamirškime, kad turime rinkiminius metus. Baimės didelės akys yra būtent dėl to, kad viešojoje erdvėje matome daug nerimą keliančių žinučių dėl karo Ukrainoje, karo Izraelyje, neapibrėžtos Europos Sąjungos ateities. Žmonės, girdėdami visas tas žinutes, negatyviau pradeda vertinti ateitį. Tačiau, kaip parodė duomenys praeityje, nebūna taip blogai. Keista, kad ateitį pesimistiškai vertina mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Jie turėtų vertinti pozityviau, kadangi kils minimalus bei vidutinis darbo užmokestis. Pensijos kils. Didžiausią grėsmę turėtų jausti tie gyventojai, kurie dirba privačiame sektoriuje. Leidžiantis nuo didelio infliacijos kalno, įmonių pajamos kitais metais augs labai lėtai arba iš viso neaugs. Gali būti, kad išaugs nedarbo lygis.

Didžiausią grėsmę turėtų jausti tie gyventojai, kurie dirba privačiame sektoriuje.

– Daugelis apklaustųjų nerimą jaučia dėl infliacijos, dėl kainų. Kokie procesai iš tikrųjų lemia padėtį?

– Kaip ir minėjau, labai išsiskiria bendros ekonomikos bei asmeninės padėties vertinimas. Labai didelę dalį vaidina lūkesčiai, didelis neapibrėžtumas. Pats kintamumas nėra labai geras didžiajai daliai gyventojų. Galbūt pats blogiausias scenarijus neišsipildo, tačiau baimė ir pats nerimas skatina mus liūdniau vertinti padėtį. Geroji žinia gyventojams yra ta, kad sumažės infliacija. Tai ypač gerai tiems, kurie turi fiksuotas pajamas. Kita vertus, nerimą kelia didelio nedarbo rizika. Turėjome didelės infliacijos laikotarpį ir labai mažą nedarbo lygį, o dabar pereiname į mažos infliacijos laikotarpį bei didesnį nedarbo lygį. Tai gali lemti tam tikrus nuotaikų pasikeitimus tam tikrose gyventojų grupėse.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką galėtumėte patarti tiems, kurių nuotaikos niūrios, pesimistiškos? Ar jie gali pasiruošti tam tikrą apsauginę pagalvėlę?

– Visada reikia turėti tą pagalvėlę. Rekomenduojama turėti 3-6 mėn. būtiniausių išlaidų sumą. O kitas patarimas būtų tiesiog kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę analizuoti savo pajamas, savo išlaidas, kad tie finansai kažkur susieitų.

–  O jei nėra iš ko atsidėti?

– Yra toks posakis, kad apetitais didėja bevalgant. Prieš 20 metų didelės daugumos lietuvių pajamos buvo mažesnės nei dabar mažiausiai uždirbančio asmens. Mūsų norai išaugo. Laimė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės arba tarp norų ir galimybių. Jei galimybės neleidžia, tada reikėtų mažinti norus. Jei nepavyksta mažinti norų, tada reikėtų didinti galimybes. Dabar tikrai yra daug galimybių, galima papildomai užsidirbti, jei yra didžiulis prioritetas.