„Visu pirma (nutarta – BNS), kad stabdome savo dalyvavimą nacionaliniame susitarime dėl švietimo, dėl to, kad nėra įgyvendintos ten įtvirtintos nuostatos ir skaičiai“, – BNS po Darbo partijos tarybos posėdžio sekmadienį sakė A. Mazuronis.

Jis tikino, jog nepaisant pasitraukimo iš švietimo susitarimo, Darbo partija pritaria jame numatytiems įsipareigojimams bei žadėjo Seime remti su jų įgyvendinimu susijusias iniciatyvas.

„Jeigu bus kažkokios atskros įstatyminės iniciatyvos parlamente, mes tikrai jas palaikysime ir už jas balsuosime“, – teigė A. Mazuronis.

„Tiesiog šiandien matydami trijų valdančiosios daugumos partijų nenorą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba manipuliavimą statistika bandant pritempti skaičius, kurie neturi nieko bendra su realybe kalbant apie švietimo sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus, nematome kitos galimybės kaip stabdyti savo dalyvavimą šiame susitarime“, – kalbėjo Darbo partijos pirmininkas.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) profesinė sąjunga prašė biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Tuo metu Vyriausybė ketina darbo užmokestį pedagogams kitąmet didinti du kartus po maždaug 10 procentų. Toks siūlymas ir buvo patvirtintas antradienį priėmus valstybės biudžetą.

Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.

Kitų metų biudžete pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta daugiau kaip 350 mln. eurų.

Nacionaliniame švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus, parlamentinių partijų vadovai pasirašė 2021 metų rugsėjo 1 dieną.

Šių metų rugsėjo viduryje iš jo pasitraukė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jos teigimu, susitarimo įsipareigojimai nevykdomi, švietimo situacija šalyje sparčiai blogėja, o partija negali likti tarp tų partijų, kurios taip „vykdo“ susitarimą.